„Volkswagen“ (VW) grupė Jungtinėje Karalystėje pasiekė susitarimą, pagal kurį dėl 2015 m. kilusio dyzelinių variklių išmetamųjų dujų skandalo maždaug 91 tūkst. vairuotojų bus išmokėtos kompensacijos. Tai VW kainuos gerokai daugiau nei 200 mln. eurų.
„Volkswagen“ (VW) grupė Jungtinėje Karalystėje pasiekė susitarimą, pagal kurį dėl 2015 m. kilusio dyzelinių variklių išmetamųjų dujų skandalo maždaug 91 tūkst. vairuotojų bus išmokėtos kompensacijos. Tai VW kainuos gerokai daugiau nei 200 mln. eurų, rašo portalas DW.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
VW pranešė, kad pagal pasiektą susitarimą kompanija sumokės 193 mln. svarų sterlingų (apie 227 mln. eurų arba 243 mln. JAV dolerių).
„Šis susitarimas yra dar vienas svarbus žingsnis, nes VW grupė ir toliau siekia palikti užnugaryje labai apmaudžius 2015 m. rugsėjo įvykius“, – pareiškime teigė VW vyriausiasis teisininkas Philipas Haarmannas.
Susitarimas yra atsakas į grupinį ieškinį, pateiktą maždaug 91 tūkst. ieškovų vardu Anglijoje ir Velse.
VW teigė, kad tikslios susitarimo sąlygos yra konfidencialios. Tačiau ji atskleidė, kad, be didesnio kompensacijų fondo, „Volkswagen Group“ skiria ir „atskirą įnašą ieškovų teisinėms išlaidoms ir kitiems mokesčiams padengti“.
Susitarimas leidžia VW išvengti galimai ilgos ir brangios teisminės procedūros, kuri galėtų pakenkti kompanijos įvaizdžiui. Be to, tai reiškia, kad bendrovė galėjo išvengti bet kokio oficialaus pažeidimo pripažinimo.
„Sudarant taikos sutartį, nė vienas iš grupės atsakovų nepripažino atsakomybės, priežastinio ryšio ar nuostolių“, – teigė VW.
Daugelis VW pavaldžiųjų įmonių, tokių kaip „Audi“, „Porsche“ ir „Seat“, taip pat buvo įtrauktos į šią bylą, dažnai dėl to, kad tam tikruose modeliuose jos naudoja tuos pačius variklius su skirtingu ženklinimu.
Ieškovams atstovaujančios advokatų kontoros susitarimą taip pat įvertino palankiai, teigdamos, kad „išvengiama ilgo, sudėtingo ir brangaus teismo proceso“.
Panašios išmokos JAV, Vokietijoje ir kitur
Skandalas, kuris tapo žinomas kaip „Dyzelgeitas“, kilo dėl to, kad VW naudojo specialią programinę įrangą oficialiems išmetamųjų teršalų bandymams klastoti.
Jos vadinamieji „klaidinantys įrenginiai“ atpažindavo oficialius išmetamųjų teršalų bandymus, kurie skiriasi nuo įprasto važiavimo, ir galėjo užtikrinti, kad automobilis išmestų mažiau azoto oksidų nei įprastomis aplinkybėmis.
VW bandymų apgaulė pirmą kartą atskleista JAV, kur pastaruoju metu didžiuosiuose miestuose kovojama su smogu, todėl ten galioja griežtesnės azoto oksidų taisyklės nei ES, kurios standartuose daugiau dėmesio skiriama degalų naudojimo efektyvumui ir CO2.
Skandalas sukėlė didžiausią verslo krizę per visą šiuolaikinę VW istoriją ir iki šiol kainavo daugiau kaip 32 mlrd. eurų už transporto priemonių atnaujinimą, baudas ir teisines išlaidas, bene daugiausia – JAV ir Vokietijoje.
VW skaičiuoja, kad visame pasaulyje skandalas susijęs su maždaug 11 mln. transporto priemonių, iš jų – 1,2 mln. Jungtinėje Karalystėje.
Panašūs, nors mažesnio masto kaltinimai dėl dyzelinių transporto priemonių buvo pareikšti ir daugeliui kitų didžiųjų automobilių gamintojų, įskaitant „Fiat“, „Opel“, „Mercedes-Benz“, „Renault“ ir „Nissan“. Ir anksčiau būta atvejų, kai automobiliai programuoti taip, kad būtų gaunami klaidinantys bandymų rezultatai.
Kai kurie aktyvistai ragino pramonę ateityje taikyti „realaus pasaulio“ bandymų tvarką, kad nebebūtų įmanoma apgaudinėti reguliavimo institucijų. Tačiau dėl to smarkiai sumažėtų nominalusis automobilių degalų naudojimo efektyvumas, o tai būtų nemalonu tiek gamintojams, tiek reguliavimo institucijoms ir politikams, bandantiems reklamuoti degalų naudojimo efektyvumo didinimą. Tikėtina, kad tuomet reikėtų pakoreguoti išmetamųjų teršalų normas, kad šios būtų švelnesnės.
