Lietuvos moksleivių sąjungos nuomonė dėl aukštojo mokslo reformos

Iš tiesų reforma labai reikalinga: dauguma studentų nepatenkinti mokymosi kokybe bei sąlygomis, dėstytojų motyvacija dirbti menka, konkurencingumas tarp universitetų neišvystytas, o pats mokslas daug kur tapo tik imitacija. Aukštosioms mokykloms trūksta lėšų jauniems ir gabiems specialistams privilioti, todėl šie išvyksta į užsienį.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), išanalizavusi politinių partijų bei kitų nevyriausybinių organizacijų nuomones apie mokamo aukštojo mokslo viziją, pastebi du „karštuosius taškus“: studijų kokybė bei emigracija. Šiems aspektams sutvarkyti siūlomas sprendimas – įvesti visuotinį mokestį už galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje. Mes matome kelis scenarijus, pagal kuriuos gali formuotis nauja šalies švietimo sistema:

1 scenarijus

Įvedus mokestį visiems norintiems studijuoti, jaunimas aiškiai suvokia mokesčio būtinumą kaip mokslo kokybės garantą ir mielai renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas. Šios pradeda konkuruoti, nes studento krepšelio forma įnešti pinigai gyvybiškai reikalingi studijų kaštams padengti, dėstytojų atlyginimams kelti ir pan. Aukštosios mokyklos pačios nusistato įmokos dydį, vyksta rinkos savireguliacija, universitetų autonomija didėja. Dėstytojai stengiasi gerai mokyti, nes supranta atrankos dėsnį: jei mokysi blogai, studentai pabėgs į kitą universitetą, o kolegos ir visi kiti peiks tave, nes dėl tavo kaltės su studentais išėjo ir pinigai. Aukštosios mokyklos, norėdamos pritraukti daugiau studentų, kelia atlyginimus tiems dėstytojams, kurie yra populiarūs ir gerbiami, todėl didėja konkurencija ir tarp pačių dėstytojų. Dar daugiau, universitetai stengiasi pasiūlyti kuo patrauklesnes studijų programas, o tai yra vienas iš svarbiausių konkurencijos tarp aukštųjų mokyklų požymių. Studentai nebijo imti paskolų ir sėkmingai derina darbą su mokslu, kiti labai gerai mokosi ir išvengia mokesčio. Kadangi studijų kokybė sparčiai gerėja, didžiosios emigracijos mastai pradeda mažėti.

2 scenarijus

Įvedus mokestį visiems norintiems studijuoti, jaunimas pasmerkia naująją reformą, galvodami: „Jeigu ir dabar nėra kokybės, kodėl aš dar ir mokėti turiu? Ten, užsienyje, yra daug gerų universitetų, kur galiu studijuoti nemokamai ir kokybiškai, dėstytojai kompetentingi ir gerai motyvuoti, nes gauna gerus atlyginimus. Man nesunku palikti tėvynę, šeimą, draugus, o kalbos barjerą anksčiau ar vėliau įveiksiu. Galbūt paskui grįšiu į Lietuvą.“

Taigi, visi studentai emigruoja, palikdami tuščius universitetus ir kolegijas. Aukštosios mokyklos dėl didelio lėšų deficito bankrutuoja. Šalis laukia sugrįžtančio Lietuviško Proto, bet vis mažiau jaunų lietuvių susiruošia palikti Londoną ar Dubliną, kur taip gera gyventi. Švietimas Lietuvoje merdi.

3 scenarijus

Įvedus mokestį visiems norintiems studijuoti, įvyks studentų bei aukštųjų mokyklų diferenciacija, tai yra: vieni studentai, matydami, kad negalės susimokėti už studijas arba nenorės tiesiogiai prisidėti prie studijų kokybės gerinimo, susirinks daiktus ir išvažiuos mokytis į užsienį. Kiti studentai – patriotai – liks Lietuvoje ir sutiks mokėti už studijas, įsitikinę, kad būtent jų įmokos padės aukštosioms mokykloms privilioti gabiausius specialistus, kurie ateis mokyti jau ne tik „iš idėjos“, bet ir dėl pinigų. Vienos aukštosios mokyklos nesugebės pateikti rinkai patrauklių studijų programų, nesugebės privilioti kvalifikuotų dėstytojų-specialistų, todėl ir studentų, ir paprasčiausiai bankrutuos, arba kapstysis reitingų dugne su prasčiausiais studentais. Kitos aukštosios mokyklos sėkmingai naudos sukauptas lėšas, sugebės ūkiškai tvarkytis, sukurs patrauklias sąlygas tiek dėstytojams, tiek studentams; savo patraukliomis ir naudingomis studijų programomis įtvirtins gero universiteto / kolegijos vardą, o tai užtikrins gabių mokinių pritraukimą. Esminės pasekmės – mažės aukštųjų mokyklų skaičius, bet likusios sėkmingai konkuruos tarpusavyje, stengdamosi sukurti kuo geresnes sąlygas kokybiškai mokytis.

4 scenarijus

Neįvedus mokesčio visiems norintiems studijuoti, t. y. neįvykus reformai, dabartinė aukštojo mokslo situacija šalyje toliau prastės: vis mažiau kvalifikuotų dėstytojų eis dirbti už „centus“ į universitetus, norinčių eiti į žemo lygio paskaitas greitai nebeliks, todėl visi, suinteresuoti gauti žinių, o ne tik diplomą, emigruos. Kas liks Lietuvos aukštojoje mokykloje? Dėstytojai, nesugebantys gauti gerai apmokamo darbo kur nors kitur, todėl jiems belikę mokytojauti (apie vos kelias išimtis, kai gerai uždirbantis, kvalifikuotas savo srities specialistas tik „gelbėdamas situaciją“ aukoja savo laiką ir eina dėstyti, kalbėti neverta). Ir studentai, kuriems neužtenka pinigų palikti tėvynę, arba tie, kuriems studijos tėra ketveri (ar šešeri) „pasitūsinimo“ metai ir diplomo gavimas. Pasekmė – Lietuvoje mažėja kvalifikuotų specialistų.

Kuris scenarijus priimtiniausias Lietuvai?

Dar vienas komentuotinas klausimas: ar didės socialinė atskirtis, įvedus mokamą aukštąjį mokslą?

LMS nuomone, viskas priklauso nuo žmogaus: jeigu jis nori studijuoti, gali paimti paskolą (banko paskolos yra naudingos, nes pagal šį modelį pinigų grąžinimas prasidės tik gavus darbą, t. y. turint pajamų šaltinį). Keista girdėti nuomones, kad studentai iš provincijos bijos imti paskolą mokslui – juk būstui ar automobiliui lietuviai nebijo paimti dešimteriopai didesnių paskolų.

Galutinė Lietuvos moksleivių sąjungos išvada – mokamas aukštasis mokslas Lietuvai yra būtinas, ir tai nėra antraeilis klausimas, nes be pinigų bus sunku pakeisti tiek aukštųjų mokyklų struktūrą, tiek studentų motyvaciją, tiek studijų kokybę. Manome, kad naujoji švietimo sistema, įvedus mokamą aukštąjį mokslą, turėtų formuotis pagal aprašytą 3-iąjį scenarijų. Jis, mūsų nuomone, yra optimaliausias susidarius dabartinei situacijai.