Kiekvieną dieną mus užplūsta daugybė naujienų, kurios varžosi dėl mūsų dėmesio ir apima viską – nuo politikos, sveikatos, sporto, klimato kaitos iki karo Ukrainoje. Informacijos srautas, pasiekiamas naujienų puslapiuose, socialinėse medijose, televizijoje, radijuje ir kituose kanaluose nejučia įtraukia kiekvieną mūsų. Ar verta stebėtis, kad darosi vis sunkiau susidoroti su informacijos perkrova ir net atskirti faktus nuo melagienų?
Kiekvieną dieną mus užplūsta daugybė naujienų, kurios varžosi dėl mūsų dėmesio ir apima viską – nuo politikos, sveikatos, sporto, klimato kaitos iki karo Ukrainoje. Informacijos srautas, pasiekiamas naujienų puslapiuose, socialinėse medijose, televizijoje, radijuje ir kituose kanaluose nejučia įtraukia kiekvieną mūsų. Ar verta stebėtis, kad darosi vis sunkiau susidoroti su informacijos perkrova ir net atskirti faktus nuo melagienų?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruoju metu didžioji naujienų dalis pagrįstai skirta konfliktui Ukrainoje. Viskas prasidėjo nuo palydovinių kariuomenės judėjimo vaizdų, įspėjančių apie galimą Rusijos invaziją, o pirmomis vasario 24 d. valandomis Ukrainos piliečiai socialiniuose tinkluose ėmė skelbti šokiruojančius vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriose matyti į gatves įvažiuojantys tankai ir iš dangaus krentančios raketos. Nuo to laiko visi savo telefonuose stebime „tiesioginę“ vykstančio karo transliaciją. Ne veltui jis pramintas „pirmuoju TikTok karu“. Ukrainos gyventojai naudojasi tokių platformų kaip „Twitter“, „TikTok“, „Facebook“ ir „Instagram“ pasiekiamumu ir dalinasi su pasauliu, ką jie išgyvena. Tačiau svarbu nepamiršti, jog prieigą prie socialinių tinklų turi abi karo pusės. Taip milijonai žmonių visame pasaulyje nepastebimai įtraukiami į skaitmeninį mūšio lauką, galimą dezinformacijos bei karo propagandos skleidimą, kuris daro įtaką kiekvieno sekėjo suvokimui ir nuomonei.
Tai, kuo tikime, nebūtinai yra tikra
Remiantis 2018 m. paskelbtais MIT tyrimais, kuriuose buvo analizuojamos „Twitter“ tinkle naudotojų pasidalintos naujienos, teigiama, jog melas sklinda greičiau ir plačiau nei tiesa, net pašalinus netikras anketas ir atsižvelgus tik į tikrų žmonių ryšius. Rezultatai stulbinantys: melagingomis žiniomis pasidalinama 70 % dažniau nei tikra informacija.
Nors paprastai apsupame save žmonėmis, kurių pasaulėžiūra, vertybės sutampa su mūsų, socialinėse medijose ši tendencija dar labiau išryškėja. Tokiu būdu internete mums pateikiama filtruota realybė, sukurta algoritmo, kuris formuoja suasmenintą skaitmeninę aplinką ir dažnu atveju palaiko mūsų įsitikinimus. Socialinėse medijose esame savo pačių sukurtame burbule, kuriame dažnai jaučiamės teisūs.
Kognityvinio šališkumo sąlygomis galime tapti nekritiški, nematyti situacijos iš skirtingų požiūrio kampų, tikėti informacija, kuri, mūsų įsitikinimu, yra teisinga, bet nėra įrodyta. Aiškus pavyzdys – dviejų žmonių, esančių skirtingose karo Ukrainoje pusėse, pokalbis – abi pusės mano, kad elgiasi racionaliai, žino tiesą, ir kaltina viena kitą šališkumu bei tikrovės nesuvokimu. Kiekviena jų pasąmoningai matys tik tas naujienas, kurios patvirtina jų požiūrį – net jei tos naujienos yra netikros. Ir tai galime pritaikyti kiekvienam iš mūsų, net ir patiems akyliausiems.
Ar visada žinome, kas slypi po mūsų matoma informacija?
Netikra informacija, melagingos naujienos taip pat gali tapti pagalbine kibernetinių sukčių veiklos priemone. IT saugumo sprendimus kuriančios kompanijos konferencijoje „ESET World 2022“ buvo pateiktas vienas tokių pavyzdžių – APT įsilaužėlių grupuotės Lazarus veikla Europoje ir Brazilijoje, naudojantis socialiniu tinklu „LinkedIn“. Nusikaltėliai, imituodami naujo darbo pasiūlymo galimybę, susisiekdavo su darbuotoju „LinkedIn“ platformoje ir kartu su darbo aprašymu atsiųsdavo kenkėjiškus komponentus, sutrikdančius aukos įrenginio veiklą. „Programišiai, nusiuntę virusą, gali ne tik pakenkti kompiuteriui, bet ir pasiekti asmeninius duomenis – nuotraukas, privačias žinutes ir kt. Gavus prieigą prie privačių susirašinėjimų, sukčiai gali šantažuoti aukas, šnipinėti įmones, ištrinti / pakeisti kontaktus arba paviešinti privačią informaciją“, – įvykį komentuoja „ESET Lietuva“ IT inžinierius Lukas Apynis. Lazarus grupuotės apsimetėliai labai tiksliai atkartojo įdarbinimo kampanijų elementus, pavyzdžiui, naudojo tokias programėles kaip „WhatsApp“ ar „Slack“, kad sukurtų palankų įvaizdį ir būtų sudėtinga atskirti, jog tai yra netikra.
Kibernetinis saugumas ir netikros naujienos turi ir daugiau bendrų sąsajų. Melagingų žinių plitimą lengvai galima palyginti su sukčiavimo apsimetant (angl. phishing scam) virusais, kuomet užkrėsta vartotojo paskyra socialiniuose tinkluose žinutėmis toliau platina kenkėjišką nuorodą, raginančią pateikti prisijungimo duomenis netikrame puslapyje, norint pamatyti „įspūdingą“ turinį ir pan., taip sukurdama nenutrūkstančią užkrėstų paskyrų ir įrenginių grandinę. Toks melagienų skleidėjų – internetinių trolių ir botų darbas – dažnai yra apmokamas, skirtas formuoti socialinių tinklų vartotojų nuomonę ir sustiprinti vieną ar kitą požiūrį, kurstančias nesantaiką idėjas, bet ši medija dažnai tampa palankia terpe veikti ir kibernetiniams nusikaltėliams.
Kaip tai suvaldyti?
Sunkiau nei sužinoti, kas yra netikrų naujienų kūrėjai, suprasti, ką galime padaryti, kad suvaldytume interneto platformose skelbiamą turinį. 2019 m. „The New Yorker“ rašė, jog „Facebook“ nusimetė nuo savęs atsakomybę už turinio filtravimą, o svetainę traktavo kaip tuščią erdvę, kurioje žmonės gali dalintis informacija. Nuo to laiko netikros naujienos ne tik daro poveikį rinkimų rezultatams, bet ir atneša tiesioginės žalos žmonėms realiame gyvenime dėl dezinformacijos.
„Twitter“, „Telegram“ ir „YouTube“ taip pat buvo smarkiai kritikuojami dėl savo požiūrio į klaidinantį turinį. 2022 m. sausio mėn. faktų tikrinimo svetainės iš viso pasaulio atviru laišku kreipėsi į „YouTube“ ir įspėjo, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, paneigiant patalpintą melagingą informaciją ir pateikiant kontekstą, o ne tiesiog trinant vaizdo įrašų turinį. Laiške taip pat kalbama apie būtinybę suvaldyti pakartotinius pažeidėjus.
Socialiniams tinklams kratantis nuo savęs atsakomybę, norėdami apsaugoti save ir kitus, turime kritiškai žiūrėti į informaciją ir vengti impulsyvių sprendimų. „ESET Lietuva“ IT inžinierius L. Apynis rekomenduoja prieš dalinantis informacija su kitais, patikrinti ją žinomuose, patikimuose informacijos šaltiniuose, saugiose interneto svetainėse. „Svarbu atkreipti dėmesį į įtartinas nuorodas, jokiu būdu jų nespausti, o pastebėjus socialiniuose tinkluose virusą pasigavusį draugą, jį apie tai įspėti ir paraginti pasikeisti slaptažodį. Norint apsaugoti savo paskyrą nuo įsilaužimo svarbu naudoti saugius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikaciją, o įrenginiuose – mobiliajame telefone, planšetėje, kompiuteryje, būtinai naudoti antivirusinę programą“, – teigia specialistas. Turėdami galvoje, jog šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje akivaizdoje melagienos ir kibernetiniai virusai plinta kur kas didesniu tempu, turime būti labai atsargūs.
