Didesnė aparatūros įvairovė, daugiau rinkos naujienų, tolygesnis komplektų „lygis“, daugiau laiko perklausoms, daugiau besidominčių žmonių ir demokratiškesnė atmosfera sąlygojo tikrai įsimintino renginio Palangoje sėkmę. Važiavome ten pakiliai nusiteikę, nes žinojome, jog mūsų laukia bendraminčiai ir daug naujų potyrių. Ir, žinoma, saulėtas paplūdimys... 
Didesnė aparatūros įvairovė, daugiau rinkos naujienų, tolygesnis komplektų „lygis“, daugiau laiko perklausoms, daugiau besidominčių žmonių ir demokratiškesnė atmosfera sąlygojo tikrai įsimintino renginio Palangoje (gegužės 26–27 d.) sėkmę. Važiavome ten pakiliai nusiteikę, nes žinojome, jog mūsų laukia bendraminčiai ir daug naujų potyrių. Ir, žinoma, saulėtas paplūdimys...
Daugelis Lietuvos firmų, prekiaujančių garso aparatūra gyvuoja jau beveik nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau visus mus, muzikos mylėtojus, jie vertė laukti veržlaus naujoko, aktyviai propaguosiančio pačią esmę — mintį, jog muzikos klausymosi malonumas yra neatsiejamas nuo skambesio kokybės.
Tad Muzikos magijos salono kolektyvas jau antrąkart ima iniciatyvą į savo rankas, ir vedini nepailstančio Artašezo Gazariano, skatina atrasti kokybiškos muzikos pasaulį.
Šios, antrosios tokio tipo parodos su nekantrumu laukė daugelis, ypač asmenys apsilankę pirmojoje, o dar labiau — pirmąją pražiopsoję.
Prieš renginį mūsų svetainėje buvo aktyviai aptariama parodos vieta (Palanga, viešbutis Gabija). Išties, tarkim, svečiams iš sostinės tokia kelionė — ir ilga, ir brangoka, tad nemažai lankytojų buvo priversti suderinti renginį su šeimos poilsiu pajūryje (ko paprastai ir važiuojama į Palangą) arba jos atsisakyti.
Vėsesnis šeštadienio oras suveikė tarsi puikus pretekstas aplenkti paplūdimį ir mėgautis muzika, skirtingai nei antroji parodos diena, kuomet saulė ir jūra tiesiog reikalavo absoliutaus dėmesio.
Antroji paroda Palangoje nuo Klaipėdiškės išsiskyrė net tik sistemų gausa (16 pagrindinėje salėje, 3 hole, ir dvi ausinėms) bet ir jų išskirtinumu — pirmajame renginyje buvo vos keletas tikrai įdomių komplektų (tą patvirtino ir Gramofono atlikta dalyvavusių prekybininkų apklausa).
Šįkart buvo stiprintuvų su 211, 845, 300B, KT66 lempomis, buvo ir metalinių, ir tekstilinių, ir popierinių, ir plastikinių garsiakalbių, buvo transformatorinių, lempinių ir tranzistorinių patefono korekcinių stiprintuvų, buvo net laidų su „batareikomis“.
Stebino padidėjusi patefonų gausa — jų matėme net šešis (štai kur progresas!), nors tarp plačios Avid patefonų gamos (Diva, Volvere, Sequel) pasigedome flagmano Acutus, tačiau jo trūkumą iš dalies kompensavo Lyros salono demonstruotas senukas trimotoris Voyd Reference. Nebrangių patefonų frontą „laikė“ Pro-Ject RPM 9.1, Pro-Ject Experience black bei naujasis Rega P2.
Čia galėjai išgirsti ir, ko gero, dviejų žymiausių gamintojų trimačio garso kolonėlių, vokiečių MBL (su Radialstrahler garsiakalbiais) bei italų Bolzano Villetri, taip pat ispūdingo skermens (38 cm) popierinius garsiakalbius turinčias Tannoy Glenair, muzikaliąsias Audio Note AN-E/SE, dičkes Revolver Cygnis ir kt.
Linn šiemet demonstravo pačias pigiausias savo kolonėles ir tai, matyt, lėmė, kad jų sistemos nebuvo tokios įspūdingos, kaip pernai. Kas kita puikų įspūdį palikusi mišri sistema su Linn elektronika ir Amphion kolonėlėmis — ji daug kam sukėlė didžiulį pasigėrėjimą. Labai gaila, kad nebebuvo Linn Sondeck patefono...
Neblogai (turint omenyje kainą) skambėjo Cyrus bei Monitor Audio komplektas, kažkaip keistai, nors gana dinamiškai grojo Rega ir Davis Acoustic sistema (gal neatitiko kirvis koto?..), labai kontraversiškai nuteikė Pro-Ject Experience/Sonus Faber Musica/Revolver RW45 derinys, labai suintrigavo New Audio Frontiers Reference 5.1kolonėlės, saldžiai ir nugludintai, barchatiškai (t. y. labai skaniai) grojo Audio Note sistema, daug ką žavėjo Tannoy Glenair žemųjų dažnių tembras, gyvumas ir informatyvumas, kažkiek nuvylė ryškoki Revolver Cygnis aukštieji ir savotiškas skambesio kietumas (šioks toks šaukštelis deguto puikiai sistemai), prislopinti Tannoy Glenair aukštieji (šalia gan ryškių vidurių ir puikios dinamikos) bei perdėm minkšti Audio Note žemieji. Šįkart Audio Note savininkai (ačiū Dievui) nesistengė publikos priblokšti saviškių 8 W galios rezervais, tačiau tai visgi pabandė padaryti Muzikos magijos salonas. Jų situacija, žinoma, palankesnė — Bolzano Villetri kolonėles su „subu“ pumpavo galinga tranzistorinė Linn elektronika... Tiesa, Rammstein vietą užėmė kažkokie rusrokeriai, bet efektas buvo panašus. Kam to reikėjo — lieka klausimas ateities kartoms. Apskritai, kuo toliau tuo ėmė ryškėti tendencija muziką leisti kiek per garsiai... O štai Tikro garso perklausos dažnai vykdavo net per tyliai. Žodžiu, buvo visko. Gaila, kad nespėjome drąsiau pakaitalioti komponentų tarpusavyje — galbūt būtume atradę dar daugiau puikių derinių ir naujų skambesio perlų?.. Taip pat drąsinčiau ir organizatorius ir dalyvius gerokai labiau akcentuoti asmeninės, atsineštos muzikos perklausas aukojant sausas ir disciplinuotas, bet dažnai žiovulį keliančias demonstracijas.
Nors rimčiausi parodos „cvekai“ buvo lempiniai stiprintuvai su analoginiais garso šaltiniais (patefonais), bet skirtingai nuo Muzikos magijos salono, Lyra ir Tikras garsas nepamiršo ir kompaktinių diskų — šalia šių sistemų pro ausis nepraslydo nusivylusių žmonių kalbos, kurie trindami rankose savo mėgstamą CD neturėjo galimybės jo paklausyti per pvz. Bolzano Villetri 3003 Piazetta ar Revolver Cygnis!
Kita vertus, minėtiems salonams reiktų pasimokyti iš Muzikos magijos kaip sudominti žiūrovą/lankytoją pristatant komplektus. Ši pastaba, žinoma, negalioja savitam linksmo būdo Tikro garso vedliui Sauliui Liaudginui.
Dalyvavę parodoje patvirtins, kad ji tikrai pavyko ir buvo spalvingesnė: be visokeriopos technikos čia netrūko ir šliaužiojančių vaikų, ir prie įspūdingos aparatūros tarsi prie tikriausių muziejaus eksponatų besifotografuojančių merginų. Netgi kai kurios žmonos nepasibodėjo ir užsuko pažiūrėti dėl ko jų antrosios pusės taip eina iš proto.
Daugiau nuotraukų – galerijoje.
