Interneto amžiuje vienas didžiausių iššūkių – virtualioje erdvėje atskirti tikrą informaciją nuo melagingos. Mūsų dienomis jaunuoliai, didžiąją dalį laiko leidžiantys internete, nejučia ir patys tampa melagienų skleidėjais, pavyzdžiui, dalinasi klaidinančiais, tačiau greitai plintančiais internetiniais memais, taip išplečiant dezinformacijos gavėjų ratą.
Interneto amžiuje vienas didžiausių iššūkių – virtualioje erdvėje atskirti tikrą informaciją nuo melagingos. Mūsų dienomis jaunuoliai, didžiąją dalį laiko leidžiantys internete, nejučia ir patys tampa melagienų skleidėjais, pavyzdžiui, dalinasi klaidinančiais, tačiau greitai plintančiais internetiniais memais, taip išplečiant dezinformacijos gavėjų ratą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotrauka
„Dezinformacijos problema šiuo metu yra itin opi, todėl „Samsung“ ėmėsi edukacinių priemonių kovoje prieš melagienų plitimą. Balandžio mėnesį Baltijos šalyse atlikome tyrimą, kurio metu aiškinomės, kaip jaunuoliai suvokia netikrą informaciją ir savo atsakomybę internete bei kokiu turiniu dalinasi patys. Raginame išlikti budriems, itin kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą ar jūsų pačių skelbiamą informaciją bei vadovautis specialistų patarimais, taip užkertant kelią nevaldomam melagienų plitimui internetinėje erdvėje“, – sako Liga Bite, „Samsung Electronic Baltics“ komunikacijos vadovė.
Internetiniai memai – nauja melagienų forma
Technologijų bendrovė „Samsung“ atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad beveik trečdalis (29,4 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai yra platinę melagingas naujienas to nežinodami. Melagienų platinimas apima ne tik melagingų žinučių skleidimą, bet ir veido bruožų keitimo programėlėmis redaguojamas nuotraukas, kuriamus juokelius ar diskusijas jaunimo mėgstamose platformose. Išsiplėtus melagienų sąvokai yra ypač sunku suprasti ribą tarp tiesos ir melagienos, tad jaunimas dažnai tampa įrankiu dezinformacijai skleisti.
Internetiniai memai jau tapo jaunuolių bendravimo standartu, tad melagienų skleidėjai šia komunikacijos forma taip pat aktyviai naudojasi norėdami platinti dezinformaciją. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečdalis (32 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai pateisintų melagienos skleidėją, jei jis dezinformacija dalintųsi norėdamas pajuokauti.
„Noras pasišaipyti, pasijuokti ir juokelį parodyti kitiems gali stipriai prisidėti prie netikrų naujienų sklaidos ir pasiekiamumo. Reikia atminti, kad viena iš melagienų skleidėjų taktikų ir yra paveikti tuos žmones, kurie norėdami pasijuokti, padeda užtikrinti netikros naujienos sklaidą ir tuo pačiu prisideda prie naujienų portalo diskreditavimo“, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas.
Pranešti negalima ignoruoti – kur dėti kablelį?
Apklausos duomenimis, 47 proc. Lietuvos jaunuolių internete sutiktą melagingą informaciją ignoruoja, 27 proc. įspėja informacija pasidalinusį asmenį, o 49 proc. apie pastebėtas melagienas praneša interneto svetainės administratoriui.
Kunevičius teigia, kad bet kokią internete sutiktą informaciją reikia nuodugniai įvertinti: „Būtina tikrinti faktus, atkreipti dėmesį į kanalus, kurie juos skleidžia, įvertinti profilius, kurie dalinasi įtartina naujiena ir patikrinti bent keliuose naujienų kanaluose, ar galimai melaginga naujiena yra patalpinta ir kitur – tai gali padėti suprasti, ar informacija yra patikima, ar melaginga“.
Geriausias sprendimas – būti kritiškiems ir informacija nesidalinti
Melagienos internete sklinda žaibišku greičiu – jų įtikinantis turinys ir gerai apgalvota platinimo schema veikia taip, kad melagienos išplistų itin plačiai. Vis dėlto specialistas primena, kad prie dezinformacijos sklaidos labiausiai prisidedame mes patys – neapdairus dalinimasis melagienomis jas paskleidžia artimam pažįstamų ratui ir taip dezinformacija kitiems tampa dar įtaigesnė.
„Vienas svarbiausių žingsnių siekiant užkardyti melagienų plitimą – nesidalinti nepatikrinta informacija. Jei pastebėjote melagingas naujienas socialiniuose tinkluose, būtina apie tai pranešti svetainės administratoriui paspaudžiant „Report“ mygtuką – tokia pati taisyklė galioja ir netikroms paskyroms.
Jei naujiena yra kurstanti neapykantą, žeidžianti ar skleidžianti kitą žalingą informaciją, būtina tai perduoti policijai, o jei netikra naujiena pastebima žiniasklaidoje, perspėti tos žiniasklaidos priemonės atstovus ir jokiu būdu nesidalinti“, – pataria M. Kunevičius.
Pranešti apie melagienas galima kelių mygtukų paspaudimu
Apklausos duomenimis, 35 proc. jaunuolių Lietuvoje nežino, kaip socialiniuose tinkluose informuoti svetainės administratorių. Pateikiame pagrindinius žingsnius, kurie padės pranešti apie melagienas populiariausiuose internetiniuose puslapiuose:
„Facebook“ įrašas
- Spustelėkite įtartino pranešimo viršutiniame dešiniajame kampe esančią trijų taškų piktogramą.
- Išplėstiniame meniu spustelėkite mygtuką „Pranešti apie įrašą“.
- Pasirinkite, kuris apibūdinimas yra tinkamiausias su pranešimu susijusiai problemai, ir spustelėkite „Toliau“.
- Tuomet, priklausomai nuo pateiktų parinkčių, galėsite pranešti apie melagingą įrašą „Facebook“.
„Instagram“ įrašas
Nors „Instagram“ nėra galimybės pranešti apie netikras naujienas, vis tiek galite pranešti apie jas kaip apie šlamštą – įtartino įrašo viršutiniame dešiniajame kampe spustelėkite tris taškų piktogramą, tuomet – mygtuką „Pranešti“ ir pasirinkite parinktį, geriausiai apibūdinančią su įrašu susijusią problemą.
