Kasmet Vokietijoje rengiama „Prolight + Sound“ rengiama keturių dienų paroda priklauso bene didžiausiai pasaulyje Frankfurto mugei. Šiemet mugėje pristatyta gausybė garso, vaizdo, šviesos, renginių dizaino, scenos transformacijų, virtualios realybės technologijų, tvarumo iniciatyvų bei ateities renginių vizija.
Prieš keletą savaičių technologijų rinkos profesionalų ir mėgėjų dėmesį prikaustė Frankfurto miestas, kuriame vyko viena didžiausių pasaulio renginių rinkos technologijų paroda „Prolight + Sound“. Joje apsilankę Vilniuje įsikūrusios „On-Stage“ įmonės atstovai pasidalino įspūdžiais ir gyrė Lietuvos renginius.
Paroda Frankfurte (organizatorių nuotr.)
Kasmet Vokietijoje rengiama „Prolight + Sound“ rengiama keturių dienų paroda priklauso bene didžiausiai pasaulyje Frankfurto mugei. Šiemet mugėje pristatyta gausybė garso, vaizdo, šviesos, renginių dizaino, scenos transformacijų, virtualios realybės technologijų, tvarumo iniciatyvų bei ateities renginių vizija. Ten apsilankę „On-Stage“ atstovai Tomas Kazlauskas ir Kastytis Šliužas pasidalino penkiomis įžvalgomis apie renginių rinką.
Lietuva nenusileidžia Vakarams
Europos žemėlapyje Lietuva, pagal gyventojų skaičių, nepatenka į didžiausių šalių trisdešimtuką. Nepaisant to, ilgametę patirtį sukaupę pašnekovai pastebi, kad renginių kokybe ir technologijomis galime lygintis ne tik su didžiosiomis savo žemyno, bet ir viso pasaulio valstybėmis.
„Dirbame renginių rinkoje jau beveik 18 metų, todėl galime patvirtinti, kad Lietuvos atlikėjų pasirodymai savo techniniu išpildymu dažnai niekuo nenusileidžia pasaulinio lygio muzikos žvaigždėms. Lietuviai tikrai moka stebinti, seka pasaulines tendencijas, o kai kuriais atvejais netgi pranoksta užsienio atlikėjus“, – mintimis dalinosi įmonės atstovas Kastytis Šliužas.
„Lietuvos atlikėjai yra išbandę bene visas esamas technologijas: lazerius, garsą, šviesas, ugnies ir dūmų efektus, hologramas ar netgi vandens instaliacijas – fontanus ar krioklius“, – priduria Tomas Kazlauskas.
Renginiuose vyrauja minimalizmas
Kaip madoje, taip ir renginiuose vyrauja dizaino tendencijos, o viena jų – minimalizmas. Dėl šios priežasties šių metų parodoje daugybė gamintojų pristatė technologijas, padedančias kurti „švarų“ scenos dizainą.
„Šiuo metu renginiuose vyrauja minimalistinis, „švarios“ scenos dizainas. Kuo mažiau laidų, matomų konstrukcijų ir kitos technikos, apkraunančios scenos vaizdą, kad atlikėjas neatrodytų prislėgtas prietaisų gausos. Gamintojai aktyviai reaguoja į šią tendenciją ir kuria mažiau pastebimas technologijas – nuo savaime susilankstančių konstrukcijų iki mažesnio prietaisų dydžio“, – pastebi T.Kazlauskas.
„Pastebime, kad didžiausias iššūkis kuriant scenos vaizdą yra konstrukcijų apkrovos. Dideliems renginiams jos dažniausiai būna itin masyvios, todėl retai kada atrodo patraukliai. Dėl šios priežasties gamintojai stengiasi kurti kuo mažesnius prietaisus neprarandant jų galios. Tokiu būdu net ir mažesnėse erdvėse vykstantys renginiai gali būti pilnai techniškai išpildyti“, – priduria renginių ekspertas.
Garsas = vaizdas
Muzikoje svarbiausia garsas, tačiau koncerto vaizdas yra ne ką mažiau svarbi renginio dalis. Anot pašnekovų, nors Lietuvos renginiuose unikaliam renginio dizainui kurti pasitelkiama daug įvairių technologinių sprendimų, LED ekranai išlieka vienu iš populiariausių pasirinkimų organizatorių tarpe.
„Manau, kad vaizdo svarbą puikiai iliustruoja net ir pats Frankfurto parodos pavadinimas „Prolight + Sound”. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje labai populiaru išnaudoti LED technologijas, nes aukštos raiškos bei ryškumo ekranas ar ekranų derinys leidžia geriau perteikti kūrinio emociją“, – pabrėžia T. Kazlauskas.
„Ekranai yra paprastas ir kokybiškas būdas vizualizuoti grojamą muziką. Beje, gana dažnai LED ekranai išnaudojami ir kaip apšvietimo prietaisų gausos papildymas. Subalansuota garso ir vaizdo visuma leidžia renginį išpildyti. Lietuvoje rečiau naudojamos judančios konstrukcijos su sumontuotais apšvietimo prietaisais ar LED ekranais, bet net ir šie sąlyginai brangūs sprendimai įgauna pagreitį“, – priduria „On-Stage“ ekspertas.
Kuo greičiau, tuo geriau
Nors Lietuvoje renginių gausu ištisus metus, šioje rinkoje vyrauja sezoniškumas. Didelė dalis renginių vyksta per didžiąsias metų šventes arba šiltuoju metų laiku, todėl, anot ekspertų, salės transformacijų greitis yra be galo svarbu tiek organizatoriams, tiek renginio vietoms.
„Vasaros bei rudens pabaigos-Kalėdų laikotarpiai renginiuose patys įtempčiausi, tad scenos ir renginio salės transformacijų greitis išlieka prioritetu numeris vienas. Dėl to šių metų parodoje netrūko į tai orientuotų technologinių sprendimų, pavyzdžiui, motorizuotų savaime susiskleidžiančių pakylų, kurios greitai ir efektyviai gali būti panaudos tiek žiūrovų tribūnoms, tiek tapti scenos dalimi“, – teigia K. Šliužas.
„Scenos technikos gamintojai nepamiršta ir instaliacijoms skirtų sprendimų. Garso sistemų gamintojai siūlo derinti kolonėlių spalvą prie salės sienų ar lubų spalvos, taip paslepiant techniką. O jei paslėpti neįmanoma, siūloma montuoti garso įrangą sienose ar apšvietimo lempose“, – įžvalgomis dalinosi „On-Stage“ atstovas.
Technologijos įgalina naujus formatus
Nemažą dvejų pandemijos metų dalį fiziniai renginiai buvo draudžiami, kas paspartino virtualių renginių rinkos augimą. Kai kuriose srityse formatas pasiteisino, kitose – visiškai ne. Visgi, pašnekovų teigimu, pandemija itin pastūmėjo „aukso viduriuko“ tarp fizinių ir virtualių – hibridinių renginių paklausą.
„Karantino metu nuotolis buvo vienintelis būdas atlikėjams bendrauti su klausytojais. Bet matome, kad, karantinui pasibaigus, renginių rinka grįžta į senas vėžias ir žiūrovų skaičiumi, ir renginių kiekiu. Žmonėms reikia gyvų koncertų ir susibūrimų, o virtualūs renginiai, panašu, pilnai to atstoti tiesiog negali“, – pastebi „On-Stage“ T. Kazlauskas.
„Nors virtualūs renginiai Lietuvoje dar embriono stadijoje, rinkos standartu tampa hibridiniai renginiai. Manau, kad tai yra aukso viduriukas tarp fizinių ir virtualių renginių, nes leidžia žmonėms apsilankyti renginyje gyvai bei tuo pat metu suteikia progą renginį pamatyti savo namuose. Pastebime, kad toks sprendimas mūsų šalyje ypač pasiteisino konferencijoms ir mokymams“, – papildė „On-Stage“ atstovas K. Šliužas.
Vienoje didžiausių renginių technologijų parodų apsilankę lietuviai pripažįsta, kad šiemet „Prolight + Sound“ renginys buvo mažesnis, nei praeityje. Nepaisant to, praėjusiais metais renginys nevyko dėl pandemijos, todėl gamintojai pristatė net dvejus metus tobulintus technologinius sprendimus.
„On-Stage“ atstovai teigia, kad, nors Lietuvos renginių rinkoje jau išbandyta didžioji dalis technologijų, lubų dar tikrai nepasiekėme, o pagrindine kliūtimi, trukdančią lietuviams pasitelkti dar įspūdingesnes technologijas renginiams, ekspertai nurodo mūsų šalies perkamąją galią.
