Iki birželio 18 d. tūkstančiai Lietuvos gyventojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. To nepadarę turės mokėti ketvirtadaliu daugiau. Vis dėlto net ir labai norėdami pasirinkti atsakingai, vartotojai to padaryti negali, nes būsimos energijos kainos iki šiol nėra žinomos.
Iki birželio 18 d. tūkstančiai Lietuvos gyventojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. To nepadarę turės mokėti ketvirtadaliu daugiau. Vis dėlto net ir labai norėdami pasirinkti atsakingai, vartotojai to padaryti negali, nes būsimos energijos kainos iki šiol nėra žinomos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabartinę situaciją dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, Energetinių tyrimų instituto steigėjas ir vadovas Tomas Janeliūnas vadina tragedija ir totalia nesąmone.
Rinktis reikia nežinant galutinės kainos
„Tai, ką jūs padarėte su nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimu – tai yra tragedija! Gal net daugiau – įtariu, kad tai yra grubus įstatymų pažeidimas“, – kreipdamasis į Energetikos ministeriją asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašo mokslininkas.
Jis primena, kad, pvz., pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą gyventojai turi gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas.
„Dabartinė situacija, kuomet lieka mažiau nei mėnuo iki II etapo elektros vartotojų pasirinkimo pabaigos, yra totali nesąmonė ir vartotojai neturi jokios „teisingos ir visapusiškos informacijos“.
Tai, ką dabar pateikiate, yra geriausiu atveju kažkokie „iš lubų“ žodžiu pateikti viceministrės pasvarstymai, cituoju: „preliminariai numatoma taip subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis nei 23 centai už kWh“. Preliminariai?! Man reikia pasirinkti paslaugą, kur net neaišku, kaip ji bus apskaičiuota? Dar kažkas (irgi nežinia kokiais skaičiavimais remiantis) aiškina, kad bus viršutinė kompensacijos riba – 9 cnt/kWh. Iš kur tos lubos?“ – stebisi T. Janeliūnas.
Jis priminė energetikos viceministrės Ingos Žilienės pasisakymą žiniasklaidai, kuriame jis aiškino, kad subsidijos dydis bei minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, turėtų būti patvirtinti gegužės 25 d. Vyriausybės posėdyje.
„Vartotojai pasirinkti turi iki birželio 18 d., o Vyriausybė nuspręs, kaip ta subsidija atrodys – tik gegužės 25 d.? Žmonės, jums neatrodo, kad, švelniai tariant, vėluojat su sprendimais?
Neatrodo, kad visi ligšioliniai raginimai pasirinkti tiekėją yra nelogiški ir vartotojams potencialiai žalingi, jei jie iki šiol nežino pilnos informacijos, kaip gali būti apskaičiuojama elektros kaina?“ – retoriškai klausia profesorius.
Jo teigimu, net labai aktyviai informacijos ieškantys vartotojai iki šiol tiesiog neturi galimybės pasirinkti sau tinkamą variantą, nes nėra tam reikalingų valdžios sprendimų.
Skaičiuoklė tik apsunkina pasirinkimą
T. Janeliūnas turėjo priekaištų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir jos sukurtai skaičiuoklei. Joje lyginamos tiekėjų siūlomos kainos esą „yra vertos susikišti į vieną vietą“.
„Jei aš suvedęs paprastą skaičių – suvartojamą elektros kiekį – gaunu 127 (127!!!, Karlai!!) galimus pasirinkimų variantus, tai man ta skaičiuoklė jokio pasirinkimo nepalengvina. Ir kai tos kainos yra nurodomos be galimos kompensacijos (t.y. negalutinė) – jos nieko šiuo momentu nereiškia.
Dar kartą atsiprašau, bet jūs dirbote beprasmiškai su ta skaičiuokle. Ir visus perspėju – galite net negaišti ir ten nieko neskaičiuoti, nes ji visiškai nieko šiuo metu nereiškia“, – piktinasi profesorius.
Pasak jo, nepriklausomi elektros tiekėjai irgi prisižaidė ir su savo „idiotiška kainų rinkodara“, anaiptol nepalengvinančia pasirinkimo vartotojams.
„Na, va kokio velnio reikia skirtingų planų, kur sutartis fiksuojama 6, 12, 18, 24, 36, 48, ir dar 72 mėn.?? Nenorite dar smulkiau suskaidyti fiksavimo laikotarpių? <...> O tu rūta žalioji, aš nežinau, kur ir kaip gyvensiu po 3 metų, o jūs drąsūs, tokius įsipareigojimus siūlydami. Dar pamiršote pasiūlyti 25 ir 50 m. sutartis. Na, deimantines vestuves atšvęsti kartu būtų galima“, – ironizuoja T. Janeliūnas.
Galiausiai jis atkreipia dėmesį, kad taip propaguojama „žalioji elektra“ gali būti visai ne žalioji. Vartotojai gali manyti, kad pasirinkę su ja susietą planą, vartos iš saulės, vėjo ar kitų atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektrą. Tačiau taip bus toli gražu ne visada.
„Elektra yra vienoda. Ji nei žalia, nei balta, nei juoda. Jūs papildomai primokėsite tik už tai, kad nepriklausomas elektros tiekėjas galėtų nusipirkti sertifikatą (ne elektrą! Tik sertifikatą), kuriuos savo ruožtu suformuoja saulės ir vėjo elektros gamintojai.
O realiai jūs, kaip vartotojas, greičiausiai gausite importuojamą elektrą (nes 70–75 proc. visos Lietuvos elektros yra importuojama) – ar iš Estijos skalūnų naftos deginamose elektrinėse (oj, kokia nešvari), ar iš Kaliningrado, na, geriausiu atveju – iš Švedijos, kur apie pusę visos pagaminamos elektros yra iš atsinaujinančių“, – įspėja instituto vadovas.
Ministerija turi pasiaiškinimą
Penktadienio vakare Energetikos ministerija taip pakomentavo eksperto išsakytus priekaištus:
„Šiuo metu fiksuojamas energetinių resursų kainų pokytis sąlygotas ne šalies elektros rinkos pokyčio, o dėl geopolitinių aplinkybių – Rusijos vykdomo karo Ukrainoje ir energetinių išteklių šantažo. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė Elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams numato skirti 570 mln. eurų, dujų kainų augimo kompensavimu skiriant 190 mln. eurų, elektros – 380 mln. eurų. Kompensacijų verslo įmonėms suma sieks 120 mln. eurų.
Norime atkreipti dėmesį, kad elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus. 2015 m. prisiimtas politinis įsipareigojimas palaipsniui atverti mažmeninę elektros rinką užsienio šalių elektros tiekėjams, atsisakyti kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Pavyzdžiui, estai dereguliavo 2013 metais, latviai – 2015 metais.
Rinkos liberalizavimo reformos tikslas - sukurti tokią konkurenciją elektros sektoriuje kokią turim tarp mobilaus ryšio operatorių ar kitose srityje. Šiuo metu gyventojams savo paslaugas siūlo 6 nepriklausomus tiekėjai, todėl matome realią konkurencinę kovą, kuri naudinga gyventojams.
ES elektros kainą lemia situacija rinkoje – prekyba biržoje. Joje tiekėjai galėtų siūlyti savo pagamintą elektrą. Tai gali būti ir atsinaujinantys energijos ištekliai (saulės, vėjo ir kt. elektrinės), ir kitu būdu pagaminta elektra.“
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neseniai informavo: „Priklausomai nuo to, kada Vyriausybė priims sprendimus dėl tarifų kompensacijos dydžio, VERT nustatys kainas, kurios įsigalios nuo liepos 1 d. Įprastai kainas VERT nustato iki gegužės 31 d.“
