Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo, Vyriausybė tvirtina, kad liberalizacija jau nebebus atidėta. Tačiau nukelti šio sprendimo terminą siūlanti opozicija pasiduoti neketina ir dar kartą kels šį klausimą Seime. Tad reikėtų dar kartą atidėti liberalizavimą ar ne?
Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo, Vyriausybė tvirtina, kad liberalizacija jau nebebus atidėta. Tačiau nukelti šio sprendimo terminą siūlanti opozicija pasiduoti neketina ir dar kartą kels šį klausimą Seime. Tad reikėtų dar kartą atidėti liberalizavimą ar ne? Ekspertai turi argumentų tiek už, tiek prieš, tačiau daugiausiai abejonių jiems kelia du dalykai: ar bus išvengta piktnaudžiavimo ir kaip iš tiesų atrodys kompensavimo tvarka.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iki birželio 18 dienos nepriklausomą elektros tiekėją turintys pasirinkti šimtai tūkstančių gyventojų šiuo metu susiduria su nelengvu pasirinkimu. Šį pusmetį elektros kainos sparčiai šuoliavo į viršų, tačiau tiekėjo dar nepasirinkę gyventojai to beveik nepajuto, nes nuo sausio 1 d. jie mokėjo fiksuotą, valstybės nustatytą maždaug 17 centų už kilovatvalandę (kWh) kainą visuomeniniam tiekėjui.
Tad šiuo metu, kai dėl karo Ukrainoje ir kitų faktorių elektros kainos yra išaugę, tenka peržengti psichologinį barjerą: dauguma nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų sukasi tarp 28 ir 34 centų už kWh ribos.
Dėl aukštų elektros kainų netyla raginimai elektros liberalizaciją atidėti. Vyriausybė kartoja, kad to nebedarys, nes kartą tiekėjo pasirinkimas jau buvo nukeltas. Be to, biudžete numatytos subsidijos augančioms elektros kainoms kompensuoti.
Energetikos ministerijos atstovai anksčiau teigė, kad nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusiems vartotojams numatoma subsidijuoti tarifą – kad jis nebūtų didesnis negu 23 centai už kWh, o didžiausia kompensacija gali siekti iki 9 centų už kWh. Tiesa, 15min paprašius suteikti daugiau informacijos, paaiškėjo, kad šie dydžiai dar gali ir pasikeisti. Ministerija nurodė, kad dėl konkrečių kompensacinių dydžių dar nėra sutarta.
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė elektros ir dujų kompensavimo tvarkai. Savo ruožtu elektros tiekėjas „Ignitis“ informavo klientus, kad lūkesčiai, jog nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas bus atidėtas – nepagrįsti.
Tačiau elektros tiekėjo pasirinkimą atidėti siūlanti opozicija nuleisti rankų nežada – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įregistavo įstatymo projektą, kurį tikimasi Seime svarstyti gegužės pirmomis savaitėmis.
„Diskusijas baigia Seimas, kai priima vienokį ar kitokį sprendimą – ne Vyriausybė ir tuo labiau ne „Ignitis“, – 15min tvirtino socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Jis tikisi, kad šis klausimas Seime bus svarstomas pirmomis gegužės savaitėmis.
Tad reikėtų nukelti elektros rinkos liberalizaciją ar ne? Ekspertai pateikia argumentus už ir prieš, tačiau pripažįstama, kad abejonių yra nemažai.
Reikalauja nukelti iki kitų metų pradžios
Socialdemokratai nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą reikalauja atidėti iki kitų metų pradžios vildamiesi, kad iki to laiko aukštumoje besilaikančios energetikos kainos stabilizuosis.
Seime įregistruotomis įstatymo pataisomis siūloma visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą atidėti iki 2023 m. sausio 1 d., likusiems – iki 2023 m. liepos 1 d.
„Mes nematome logikos, kodėl reikėtų žmones iš visuomeninio tiekėjo, kur kainos reguliuojamos ir siekia apie 16 centų už kilovatvalandę, varyti pas nepriklausomus tiekėjus, kur kainos apie 30 centų, ir tuomet taikyti kompensaciją, kuri grąžintų į 23 centus. Tiesiog ekonominės logikos neišlaikantis siūlymas. Suprantu, kad Vyriausybė nori užbaigti tą liberalizavimą ir pamiršti visiems laikams. Bet sprendimas tai daryti dabar yra labai prastas“, – 15min teigė G. Paluckas.
Jis pridūrė, kad vartotojui šiuo metu labai sunku pasirinkti tiekėją, nes reikia nuspręsti, kaip keisis rinka: ar rinktis 12–24 mėnesių planą siekiant apsisaugoti nuo kainų šokinėjimo, ar imti lankstų planą ir tikėtis, kad kainos kris.
Beje, palyginti nepriklausomų elektros tiekėjų planus paprastam vartotojui sudėtinga, nes skiriasi siūlomi planai, fiksavimo terminai ir kitos sąlygos.
„Esmė ne konkrečioje kainoje, o kad rinka stabilizuotųsi, nes dabar mes matome, kad ji šuoliuoja žirgo šuoliais“, – pabrėžė G. Paluckas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas pritaria, kad dabar nėra palankiausias metas rinktis nepriklausomą tiekėją.
„Galėjome neatidėti liberalizavimo, jei viskas būtų buvę, kaip klostėsi – vasarį švietėsi gražios kainos, pavasaris dar geresnis turėjo būti. Bet stabilizacijos nesulaukėme, kainos šokinėja, aiškumo nėra, vartotojai pasirinks neaišku ką. Netyčia pakliuvome į etapą, kai kainos į dangų kyla. Palaukime, kai stabilizuosis“, – ragino ekspertas.
Beje, jis pabrėžia dar vieną aspektą – verčiami rinktis nepriklausomą tiekėją dabar, kai kainos dvigubai išaugusios, vartotojai liberalizaciją susies su kainų kilimu.
„Čia yra visiškas chaosas, kainų pasiutpolkė. Visiškai nėra aiškumo. Siūlomos labai aukštos kainos dar labiau išgąsdins žmones. Jie susies liberalizaciją su kainų augimu – sakys, prasidėjo liberalizacija ir kainos išaugo, Vyriausybė turėtų pagalvoti, ar verta tai daryti“, – apibendrino V.Jankauskas.
Kaip išvengsime piktnaudžiavimo?
Prie manančių, kad elektros liberalizaciją reikėtų atidėti, gretų jungiasi ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, buvęs „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“) vadovas Dalius Misiūnas.
Tiesa, jis teigia, kad neatidėjus liberalizacijos gyventojai didelio skirtumo nepajustų, nes Vyriausybės įsipareigojusi iš dalies kompensuoti kainų kilimą. Kita vertus, ne vieną ekspertą neramina, ar valdžios institucijos sugebės užkirsti kelią piktnaudžiavimui – pavyzdžiui, situacijai, kai elektros tiekėjai padidins tarifus norėdami užsidirbti iš planuojamos subsidijos.
„Šiandien, kai kainos taip stipriai užaugusios ir svyruoja, nėra patogi ir palanki situacija pasirinkti tiekėją. Nes tiekėjai naudojasi situacija ar priversti riziką įskaičiuoti į kainą. Kainos stipriai užaugusios ir greičiausiai apsaugo tiekėją perkeliant riziką vartotojams.
Tuo aspektu nėra geras laikas rinktis tiekėją. Taigi dėl tos priežasties atidėta liberalizacija pirmą kartą. Situacija nepagerėjo, o pablogėjo, tad argumentas, kad nėra geras laikas spausti vartotojus rinkis“, – svarstė D. Misiūnas.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) argumentuoja, kad ketina prižiūrėti, kad tiekėjai nepiktnaudžiautų buitiniams vartotojams siūloma bei taikoma elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo kainodara.
Kaip15min informavo Energetikos ministerija, VERT paprašius, tiekėjai turi pateikti informaciją ir pagrindimą dėl vartotojams taikomos ar anksčiau taikytos elektros energijos paslaugų kainodaros, o piktnaudžiaujančioms energetikos įmonėms bus taikomos sankcijos.
Tačiau kritikai sako, kad to gali neužtekti. O visuomeninį tiekėją galima kontroliuoti efektyviau.
„Aš suprantu, kad jei liekame prie visuomeninio tiekėjo tikėdamiesi, kad susitvarkys situacija rinkose, didžioji našta tenka „Ignitis" bendrovei. Bet ir kompensacijos atitektų jai. Tai valstybės įmonė, mes ją visi kontroliuojame – kokie tikrieji kaštai, kiek dar reikia skirti. Taip paprastai mūsų nesuklaidinsi ir neapgausi, turime tiesioginius svertus. O su nepriklausomais tiekėjais tokių tiesioginių svertų neturime“, – kontrolės klausimą kėlė ir G. Paluckas.
Kiek kompensuos – dar neaišku
Be išaugusių elektros kainų, neapibrėžtos situacijos ir abejonių, ar nepriklausomi tiekėjai nepasinaudos situacija savo naudai, ekspertai pasigenda ir aiškumo, kaip atrodys Vyriausybės žadamos subsidijos už elektrą.
„Vyriausybė pažadėjo, kad visi mokės ne daugiau negu 23 centus – ką tai reiškia? Jei vienas vartotojas brangų nepriklausomą tiekėją pasirinks, jam daugiau kompensuos? Pasilikus prie visuomeninio tiekėjo, niekas nepraloštų, nes visiems vienodai būtų kompensuotas kainų augimas“, – detalumo pasigenda V.Jankauskas ir pridūrė, kad iki šiol nėra aišku, kaip atrodys kompensacinis mechanizmas.
Tą pripažįsta ir Energetikos ministerija. Šiuo metu kompensavimo tvarka dar tik rengiama, tad ar gyventojai mokės ne daugiau nei 23 centus už kilovatvalandę, ar bus nustatyta kita riba, atsakymo kol kas nėra.
„Atkreiptinas dėmesys, kad konkretūs kompensacijų dydžiai bus nustatomi įvertinus VERT atliktus paskaičiavimus. Vyriausybė, atsižvelgusi į Tarybos pateiktą informaciją ir į visą valstybės biudžeto įstatyme daliniam kompensavimui numatytą lėšų dydį, nustatys konkrečius kompensacijų dydžius“, – 15min komentavo ministerija.
|
Suprasti akimirksniu
|
Abejonių būsimas subsidijavimas kelia ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentui Martynui Nagevičiui. Tačiau jis kelia kiek kitokį klausimą – ar verta vienodai subsidijuoti visus: ir turtingus, ir nepasiturinčius gyventojus.
„Man atrodo subsidijavimas visų elektros vartotojų – ir turtingų, ir neturtingų, ir sodininkų, ir korporacijų nėra efektyvus. Jis neskatina kažką keisti, investuoti į nuosavą gamybą, elektros energijos efektyvesnį vartojimą, skatina nieko nedaryti“, – 15min teigė ekspertas.
Nemato reikalo atidėti liberalizavimą
Tačiau ar dėl to verta atidėti elektros rinkos liberalizavimą, yra ir kitų nuomonių. Nepriklausomi elektros tiekėjai pradėtos liberalizacijos ragina nestabdyti.
VERT vadovas Renatas Pocius taip pat laikosi nuomonės, kad liberalizaciją reikėtų tęsti. Jis pabrėžia, kad nuo liepos kils ir visuomeninio tiekimo kaina. Tiesa, subsidija galios ir jai.
„Į rinkos liberalizavimą reikia žiūrėti vertinant bendrą paketą – kokia rinkos kaina buitiniams vartotojams, kokia visuomeninio tiekimo kaina. Planuojame nustatyti tokią visuomeninio tiekimo kainą, kuri atitinka rinkos sąlygas. Tai reiškia, kad kaina, kurią nustatysime reguliuojamiems vartotojams, nesiskirs nuo to, kas nustatoma liberalizuotoje rinkoje. Tos kainos bus konkurencingos tarpusavyje, tad manytume, kad netikslinga atidėti liberalizavimą“, – 15min sakė R.Pocius.
Pasak jo, pagal VERT prognozes, visuomeninio elektros tiekimo kaina, jei būtų netaikomos antiinfliacinės priemonės, augtų dvigubai – iki 33-34 centų.
„Bet kadangi Vyriausybė planuoja antiinfliacines priemones, tokio tarifo nebus. Šiuo metu tarifas 16 centų neatitinka rinkos salygų – tas skirtumas dengiamas „Ignitis“ negautų pajamų sąskaita. Bet įmonė turi ribotas galimybes, šiuo metu skola pakankamai didelė susidariusi ir įmonė nebegali vartotojams daugiau taikyti nuolaidų“, – aiškino R.Pocius.
O Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius nemato didelio skirtumo vartotojams, ar liberalizavimas bus atidėtas dabar, ar ne.
Jo teigimu, bet kokiu atveju tiek pasirinkę nepriklausomą tiekėją, tiek ir to nepadarę bus subsidijuojami iš valstybės biudžeto. Pasak jo, jei visuomeninis tiekimas būtų nesubsidijuojamas, jo kaina šiuo metu būtų apie 10 centų už kilovatvalandę didesnė.
„Tad tai nereiškia, kad bus pigiau, jei atidėsime liberalizavimą. Jeigu VERT paskaičiuos pagal tą pačią metodiką kainas antrajam pusmečiui, tie, kurie nenori dalyvauti rinkos liberalizacijoje, gali nemaloniai nustebti. Nuo subsidijavimo lygio priklauso, kiek brangi bus elektra“, – atkreipė dėmesį M. Nagevičius.
Tad, jo nuomone, liberalizavimą reikėtų tęsti, kaip ir sumanyta: „Ilgalaikis tikslas yra liberalizuoti rinką, o šiuo metu rinka netvarkinga: viena dalis mažiau subsidijuojama, kita daugiau“, – pabrėžė ekspertas.
O „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas 15min tvirtino, kad tęsti liberalizaciją / ją atidėti yra labiau politinės valios klausimas.
„Gal šiuo metu ir neblogas metas – žiemą buvo blogesnis: didžiulis neapibrėžtumas, gruodžio pabaigoje dujų kainų pikas“, – teigė Ž. Mauricas
Jam pritarė ir T.Povilauskas: „Labiau sutikčiau su pozicija, kad pusmečiui atidėjome liberalizaciją, reikalai nepagerėjo, bet yra Vyriausybės pateiktas planas, kaip paamortizuoti tą augimą“.
Kada kainos sumažės?
Ar atidėjus dar pusei metų situacija pagerės, niekas užtikrintai pasakyti negali. Visgi ekspertai tvirtina, kad tam tikrų ženklų, kad situacija gerės, yra.
M. Nagevičius mano, kad šiuo metu elektros kainos pasiekę piką, o leistis jos turėtų pradėti jau pavasarį. Ž. Mauricas jau dabar stebi elektros kainų mažėjimą.
„O turint omenyje, kad vasara artėja, didės pasiūla iš atsinaujinančių išteklių, jei metai drėgnesni, daugiau hidro, vėjo, saulės gaminamos energijos bus, tai situacija bus stabilesnė“, – prognozavo ekonomistas.
Tačiau garantijų, kad kainos daugiau neaugs, nėra, nes situacija rinkoje išlieka įtempta. Pavyzdžiui, ES įvedus gamtinių dujų iš Rusijos embargą, kainos vėl gali šoktelėti, ypač šaltuoju metų laiku.
Dėl šios priežasties D. Misiūnas mano, kad krizė paskatins gyventojus taupyti. Tam galėtų pasitarnauti ir subsidija – užuot skyrus ją visiems, numatyti tam tikrą pinigų sumą, tarsi „krepšelį“, kurį vartotojas galėtų panaudoti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, nenorintys keisti vartojimo įpročių šiomis lėšomis kompensuotų elektros brangimą, kiti galbūt įsigytų taupesnius prietaisus ar pasikeistų elektros lemputes.
