Kaip efektyviau užkirsti kelius piratavimui internete ir gerinti visuomenės supratimą apie autorių teises bei jų reikšmę – tokie pagrindiniai klausimai aptarti Kultūros ministerijos surengtoje diskusijoje, skirtoje paskatinti skaitmeninio turinio vartojimą.
Kaip efektyviau užkirsti kelius piratavimui internete ir gerinti visuomenės supratimą apie autorių teises bei jų reikšmę – tokie pagrindiniai klausimai aptarti Kultūros ministerijos surengtoje diskusijoje, skirtoje paskatinti skaitmeninio turinio vartojimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Diskusijos, kurią moderavo LRT radijo laidų vedėjas Edvardas Kubilius, dalyviai Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas, Lietuvos jaunojo internetinio pirato portreto identifikavimo tyrimą atlikusios projekto „Kurk Lietuvai“ autorės Beatričė Ceizarienė ir Elena Ruikytė, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, muzikos autorė ir LATGA tarybos prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle sutarė, kad greitų pergalių šioje srityje nebūna – būtinas nuoseklus ir sutelktas įvairių institucijų darbas. Problema yra labai kompleksiška, todėl tokie turi būti ir jos sprendimai – pasitelkiant ne tik administracines priemones ir intervenciją blokuojant nelegalų turinį siūlančias interneto svetaines, bet ir šviečiant visuomenę, komunikuojant su ja ir taip keičiant jos nuostatas.
A. Katinas pasidalijo statistika, kad pagal vidutinį vartotojų apsilankymų skaičių per metus interneto svetainėse, kuriose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, Lietuva 2018 metais Europos Sąjungoje buvo 2 vietoje, o 2021-aisiais – jau 5-oje. Tai rodo, kad ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuo 2019 metų taikomos nelegalaus skaitmeninio turinio pasiekiamumo blokavimo priemonės ginant autorių teises internete iš esmės yra efektyvios.
„Lietuvoje net 85 proc. piratinių svetainių turinio sudaro neteisėtas audiovizualinis turinys – filmai ir serialai, 10 proc. – knygos, likusi mažuma – muzika ir kitas turinys. Blokavimas greta autorių teisų apsaugos, galima sakyti, atlieka ir švietėjišką funkciją – užblokavus nelegalaus turinio svetainę į ją bandęs patekti vartotojas pamato informacinį pranešimą, kad svetainė nelegali, joje vykdoma veikla neteisėta, paaiškinama, kodėl ten lankytis negalima ir pasiūlomos alternatyvos, kur galima rasti legalų turinį“, – sakė A. Katinas, pažymėdamas, kad per trejus metus užblokuota 280 nelegalų internetinį turinį siūlančių svetainių.
Lietuvos jaunojo internetinio pirato portreto identifikavimo tyrimą atlikusios projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės B. Ceizarienė ir E. Ruikytė pasidalijo tyrimo rezultatais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad pusė apklaustųjų sutinka, jog jų elgesį iš dalies pakeitė nauji, išpopuliarėję legalūs šaltiniai, transliuojantys konkretų turinį, todėl vis dažniau renkasi legalius šaltinius. Daugiau nei 5 iš 10 tyrimo dalyvių nurodė pakeitę savo elgesį ir atsisakę nelegalių turinio šaltinių.
„Man atrodo, kad yra labai svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas ir aktyvus visų suinteresuotų šalių įsitraukimas. Teisinė bazė yra, taip, visą laiką galima tobulėti, kažką tobulinti, bet tai ir vyksta. Bet reikia veiksmo iš visų, įskaitant ir autorių teisių turėtojus. Iniciatyvų, įvairių projektų yra daug – tiek švietimo, tiek komunikacijos srityje. Bet tos iniciatyvos pavienės, tvarumo aspekto yra mažai. Reikėtų daugiau bendro koordinavimo ir bendravimo, taip būtų galima nuveikti tikrai dar daugiau“, – kalbėjo E. Ruikytė.
B. Ceizarienė pritarė, kad tam, jog internetinis piratavimas mažėtų, turi sklandžiai veikti visas mechanizmas. „Bet šiuo metu, manyčiau, reikėtų daugiau dėmesio kreipti į minkštąsias galias – švietimą ir komunikaciją. Nes teisinio reglamentavimo srityje kaip ir vyksta daug teigiamų dalykų, aktyviai vykdomas ir blokavimas – tai teigiami pokyčiai. Turime nenuilstamai dirbti, kad tiek požiūris kistų į piratavimą, tiek atsirastų daugiau galimybių pasiekti legalų turinį, tiek būtų sudėtingiau vartoti nelegalų turinį“, – sakė ji.
R. Naujanytė-Bjelle pastebėjo, kad jaunoji karta šioje srityje yra geriau išsilavinusi ir dažniau nei vyresni žmonės supranta, ar naudoja legalų turinį, bet švietimo šioje srityje stoką, pavyzdžiui, rodo nesuvokimas, kad natos ar fonogramos taip pat saugomos autorių teisių.
„Vieną didžiausių legalaus turinio vartojimo stabdžių – įperkamumo problemą – iš dalies galima spręsti renkantis nuomą vietoj įsigijimo. Tikiu, kad įgyjame vis daugiau ginklų, kaip kovoti su piratavimu. Taip pat tikiu ir technologine pažanga stabdant nelegalaus turinio pasiekiamumą“, – kalbėjo LATGA tarybos prezidentė.
D. Velkas apibendrindamas, kaip paskatinti vartoti legalų turinį ir padėti autoriams gauti teisėtą atlygį, sakė matantis prasmę tolesniame bendradarbiavime tarp Kultūros ministerijos ir intelektinės nuosavybės, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityse veikiančių asociacijų bei visuomeninių organizacijų, privataus sektoriaus.
„Šiuo metu susikūręs tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mano akimis, yra geras. O žmonėms, kurie argumentuoja tuo, kad nelegalų turinį renkasi dėl prasto naujo legalaus turinio pasiekiamumo, linkėčiau kantrybės. Visų mažų rinkų problema yra ta, kad ne iš karto viskas į jas patenka. Bet permąstant savo, kaip vartotojo, elgesį linkėčiau pagalvoti, ar pasukdamas piratavimo keliu skatini kūrybą, ar vis dėl to griovimą“, – teigė D. Velkas.
Diskusija apie nelegalų skaitmeninio turinio vartojimą – Kultūros ministerijos rengiamo diskusinių renginių ciklo „Tarp eilučių“, skirto pažvelgti į įvairias kultūros sritis bei reiškinius medijų ir informacinio raštingumo aspektu, dalis.
