Valstybinio patentų biuro duomenimis, kasmet Lietuvoje patentuojama apie 100 naujų Lietuvos išradėjų sukurtų išradimų įvairiose srityse bei išplečiama apie 1000 Europos patent ų. Iki sukurto produkto patentavimo kūrėjai nueina ilgą kelią. S tartuolį „Ligence“ įkūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijų absolventas, gydytojas kardiologas Arnas Karužas leido pažvelgti į išradimų kūrėjų užkulisius.
Valstybinio patentų biuro duomenimis, kasmet Lietuvoje patentuojama apie 100 naujų Lietuvos išradėjų sukurtų išradimų įvairiose srityse bei išplečiama apie 1000 Europos patent ų. Iki sukurto produkto patentavimo kūrėjai nueina ilgą kelią. S tartuolį „Ligence“ įkūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų absolventas, gydytojas kardiologas Arnas Karužas leido pažvelgti į išradimų kūrėjų užkulisius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kardiologas kartu su kolega sugalvojo, kaip pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) kardiologijos srityje automatizuojant širdies ultragarso tyrimo procesą.
„Mano kolegos Karolio Šablausko domėjimosi sritis – neuroniniai tinklai ir DI, o mano – kardiologija. Todėl mums kilo mintis sujungti savo skirtingus kompetencijų laukus bendram tikslui – pritaikyti DI sprendimus klinikinėje praktikoje. Visai neseniai, balandžio 6 d., gavome ir sertifikatą, leidžiantį mūsų automatizuotą širdies ultragarso tyrimo metodą taikyti Europos Sąjungoje (ES)“, – apie pasiektą tikslą kalba A. Karužas.
Paklaustas, kodėl apskritai nusprendė automatizuoti širdies ultragarso tyrimą, jis atsako, kad didelę šio tyrimo dalį sudaro daug mechaninio darbo, kas užima nemažą dalį bendro tyrimo laiko, o DI viską supaprastino.
„DI gali gerokai sutrumpinti tyrimo laiką ir palengvinti darbą, kadangi daugumą matavimų gali atlikti pats DI, kartu generuodamas ir siūlomas išvadas pagal tyrimo rezultatus. Gydytojui kardiologui belieka tik peržiūrėti ir patvirtinti atsakymą. Be to, ultragarsiniai tyrimai turi labai daug kintamųjų – išvados gali skirtis vertinant skirtingiems tyrėjams ar netgi tam pačiam analizuojant rezultatus keliskart. DI tai eliminuoja ir padidina paciento tyrimo ir sekimo tikslumą“, – naujojo medicinos įrankio naudas vardija kūrėjas.
A. Karužas priduria, kad šis išradimas suteikia galimybę sumažinti pacientų eiles bei palengvinti echokardiografijos mokymąsi.
Sėkmės receptas – daug darbo
Kaip ir bet kuris kitas kūrėjas, A. Karužas tikina, kad sėkmės recepto, kaip kuo greičiau nukeliauti nuo idėjos sumanymo iki jos realizavimo, neturi.
„Mes tikrai daug dirbome, kad turėtume šiandieninį rezultatą – sertifikuotą įrankį, kurį būtų galima naudoti klinikinėje praktikoje. Pirmiausiai reikia geros komandos, kuri turėtų skirtingas kompetencijas. Kai formuojamas startuolis, neužtenka tik medikų ar inžinierių, komandoje privalo būti žmonių, kurie supranta verslo plėtros, finansinius ir teisinius aspektus. Būtina suprasti, kaip administruoti ir įgyvendinti projektą“, – aiškina jis.
Pasak kardiologo, technologiniam startuoliui dažnai reikalingos investicijos, o siekiant jas pritraukti, pirmiausiai reikia sukurti minimalias funkcijas galintį atlikti pavyzdinį produktą, kurį būtų galima testuoti ir parodyti galimiems investuotojams.
„Jeigu patiki komanda ir aplinkiniai žmonės, su pasitikėjimu ateina ir įvairiapusė parama. Pavyzdžiui, finansinė parama iš valstybės, ES ar kitų projektų, taip pat moksliniai patarėjai, kurie gali prisijungti prie komandos ir padėti toliau vystyti produktą. Mums teko pasinaudoti Europos inovacijų ir technologijų instituto programomis, kurios padėjo akseleruoti projektą“, – sako A. Karužas.
Pasak laikinai einančios pareigas Valstybinio patentų biuro direktorės Linos Mickienės, pernai Lietuvoje iš viso išduoti 83 patentai, iš kurių 13 taikomi medicinos srityje, 2020-aisiais – 106 patentai, iš jų – 12 medicinos srityje, o 2019 metais – 112 patentų, iš kurių – 21 medicinoje.
„Medicinos sritis tarp Lietuvos išradėjų dar nėra tokia populiari, čia per metus patentuojama vidutiniškai 15 proc. visų išradimų. Iš tiesų, medicinos srityje inovacijų kūrimo procesas yra sudėtingas ir atsakingas. Tačiau medicinos išradimų visuomenė labiausiai ir laukia, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų sveikata, naujų, pažangių technologijų, vaistų, skirtų žinomų ir naujų ligų tyrimams ir žmonių gydymui, kūrimu“, – pastebi ji.
Tarp kliūčių kurti – naujovių baimė
Aplinkinių netikėjimas, palaikymo stoka, priemonių trūkumas – visa tai yra kliūtys jauniesiems kūrėjams. Kalbėdamas apie savo kelyje sutiktas kliūtis A. Karužas sako, kad viskas priklauso nuo srities, kurioje kūryba vyksta.
„Medicina iš principo yra konservatyvi sritis, todėl įnešti naujovių yra gana sunku, mat gali reikėti keisti darbo įpročių aspektus, taip pat yra dideli reguliaciniai mechanizmai, pro kuriuos reikia praeiti. Atsiranda daug biurokratijos, kas „suvalgo“ labai daug laiko, kad galėtum skirti resursų mokslo vystymui ir plėtrai, o galiausiai ir produkto komercializacijai“, – pažymi kardiologas.
Jis tęsia sakydamas, kad apskritai į naujoves žiūrima kritiškai – reikia įrodyti, kad tai svarbu ir naudinga, o medicinoje tai dar aktualiau.
„Lietuvoje DI medicinoje yra nauja. Mums visiems dar trūksta patirties. Nėra daug tokių pavyzdžių – mokslo ir verslo bendradarbiavimo šitoje srityje. Formuojame naują praktiką. Tačiau džiaugiuosi tuo, kad Lietuvoje sulaukėme didžiulio palaikymo – tai viena iš varomųjų jėgų. Niekas pagalių į ratus nesistengė kaišioti“, – konstatuoja A. Karužas.
