Pandemijos pradžioje į lietuvių gyvenimus dar stipriau įsiveržusi internetinė prekyba, panašu, iš jų nebepasitrauks. Tyrimai rodo, kad reguliarių e. parduotuvių klientų dalis, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, auga, o internetu kiekvieną mėnesį apsiperka beveik pusė šalies gyventojų. Ekspertai tikina, kad ateityje ši lietuvių dalis tik didės.
Pandemijos pradžioje į lietuvių gyvenimus dar stipriau įsiveržusi internetinė prekyba, panašu, iš jų nebepasitrauks. Tyrimai rodo, kad reguliarių e. parduotuvių klientų dalis, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, auga, o internetu kiekvieną mėnesį apsiperka beveik pusė šalies gyventojų. Ekspertai tikina, kad ateityje ši lietuvių dalis tik didės, o e. komercijos verslai, norėdami pritraukti ir išlaikyti klientus, turės dar labiau atsižvelgti į šių pirkėjų lūkesčius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
E. komercija per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje ženkliai augo, atskleidė „DPDgroup“ užsakymu praėjusią vasarą atlikta reprezentatyvi apklausa.
Pavyzdžiui, 2020 m. maždaug dešimtadalis respondentų internetu apsipirko pirmą kartą, 2021 m. e. prekybą išbandė dar 5 proc. žmonių. Tai rodo, kad kuo toliau, tuo mažiau gyventojų lieka neišbandę e. komercijos.
Be to, apklausa atskleidė, kad bene pusė (49 proc.) visų internetu apsiperkančių gyventojų prekes internetu užsisako bent kartą per mėnesį ir reguliariai sugrįžta į e. parduotuves. Šis rodiklis, lyginant su 2019 m. atliktu analogišku tyrimu, padidėjo 6 procentiniais punktais.
Nuolat internetu apsiperkančių klientų dalis – itin reikšminga, nes jie yra atsakingi už 86 proc. visų šiuo būdu įsigyjamų pirkinių. Vidutiniškai, šie žmonės per metus internetu užsakymus daro apie 43 kartus – t.y. beveik 4 kartus per mėnesį.
„Ši statistika puikiai atskleidžia pandemijos paskatintas permainas tarp šalies gyventojų apsipirkimo įpročių. Nors didelė dalis žmonių internetu pradėjo apsipirkti norėdami apsisaugoti nuo viruso ar tuomet, kai nebuvo galimybių tai padaryti fiziškai, vis daugiau gyventojų pamato visapusiškus e. komercijos privalumus ir šį apsipirkimo kanalą naudoja reguliariai. Tai reiškia, kad e. parduotuvės gali vis sėkmingiau kurti lojalių klientų bazę, o žmonės internetu gausiai perka net atsidarius fizinėms prekybos vietoms“, – pasakoja Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Patogi vartotojų patirtis taps vis svarbesnė
Tiesa, nuo 2019 m. itin pasikeitė ir įprastas reguliarių e. prekybos vartotojų profilis, atskleidė „DPDgroup“ inicijuota apklausa. Šiandien dažniausiai internetu apsiperka moterys bei žmonės, priklausantys 18-39 m. amžiaus grupei. Be to, lojaliais e. parduotuvių klientais dažniau galima vadinti ir asmenis su didesnėmis pajamomis.
Dažniausiai reguliariai internetu perkantys lietuviai įsigyja drabužius ir aprangą (65 proc.), taip pat grožio ar sveikatos kategorijos prekes (60 proc.). Dar 51 proc. reguliarių e. parduotuvių klientų perka batus.
Svarbu paminėti, kad reguliarūs e. prekybos vartotojai puikiai suvokia visus šio apsipirkimo būdo privalumus.
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių mano, kad apsipirkimas internetu jiems padeda sutaupyti laiko, dar trys iš penkių lietuvių galvoja, kad įsigydami prekes šiuo būdu jie taupo ir pinigus.
Kiek daugiau nei pusė apklaustų šalies gyventojų džiaugiasi, kad įsigydami prekes e. parduotuvėje jie išvengia streso, kuris kyla apsiperkant tradicinėse prekybos vietose.
„Reikšminga dalis vartotojų po pandemijos įprato apsipirkti internetu ir vienareikšmiškai jaučia e. komercijos nešamą naudą. Tai – įvairūs aspektai, padedantys taupyti laiką ir mažinantys fizinėje parduotuvėje patiriamų rūpesčių kiekį.
Pavyzdžiui, galimybė ne tik pasitikrinti, ar atitinkama prekė yra parduotuvėje, bet ir apsipirkti bet kur bei bet kada. Laiką taupyti padeda ir greitas bei nesudėtingas prekių pristatymas bei grąžinimas. Neabejoju, kad ir toliau augant e. komercijos mastams, augs ir reguliarių klientų dalis, o sklandi ir patogi patirtis taps dar svarbesniu veiksniu, lemsiančiu šių klientų pritraukimą ir išlaikymą“, – teigia G. Bilevičius.
„DPDgroup“ užsakymu reprezentatyvi e. komercijos įpročių apklausa buvo atlikta 21-oje skirtingoje Europos valstybėje, iš viso 2021 m. birželio-liepos mėn. apklausus 23 tūkst. gyventojų. Lietuvoje buvo apklausti 947 šalies gyventojai.
