IT sektoriaus specialistai gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. Nenuostabu, kad ši rinka tapo globali. Štai žmonės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos lengvai įsidarbina užsienio įmonėse. Estijos IT specialistai kol kas mėgaujasi didžiausiais atlyginimais, palyginti su lietuviais bei latviais. Kita vertus, Baltijos šalių verslai ir patys dažnai samdo specialistų iš užsienio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dėl karo su Rusija milijonai ukrainiečių priversti bėgti į Lenkiją, Slovakiją ar kitas, tarp jų ir Baltijos, šalis. Tiesa, šiuo metu jie dažniau įsidarbina tokiose pozicijose, kuriose nėra mokami dideli atlyginimai, nes jiems svarbiausia kuo greičiau atsistoti ant kojų, rašoma pranešime spaudai.
Liina Laas, startuolio „Deel“, suteikiančio galimybę greitai pasamdyti darbuotojų iš daugiau nei 130 šalių, plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione, teigia, kad tai tik pradžia ir įmonės bei vyriausybės greitai prisitaikys: „Norėčiau, kad būtų daugiau iniciatyvos iš vietos valdžios institucijų suteikti Ukrainos pabėgėliams darbo vietas, atitinkančias jų įgūdžius. Ukrainoje gyvena daug IT specialistų, kurie trumpuoju laikotarpiu gali užpildyti darbuotojų trūkumą tose darbovietėse, kuriose ieškoma būtent tokių žmonių.“
L. Laas mano, kad reikalingų pokyčių galima tikėtis jau labai greitai: „Daug žmonių ima iniciatyvą į savo rankas ir siūlo pabėgėliams ne tik darbą, bet ir apgyvendinimą bei būtiniausių daiktų. Neabejoju, kad tokia svetinga reakcija paskatins daugiau įmonių veikti ir samdyti ukrainiečius įgyvendinti specializuotus IT projektus, o ne tik atlikti žemesnės kvalifikacijos darbus.“
Žinant tai, kad vidutinis darbo užmokestis Ukrainoje yra 452 eurai per mėnesį, dauguma darbo vietų Baltijos šalių IT sektoriuje Ukrainos pabėgėliams turėtų atrodyti itin patraukliai. Be to, vietos kalba IT sektoriuje nėra tokia svarbi, todėl tokiems specialistams būtų ir lengviau įsilieti į rinką.
Baltijos įmonės renkasi darbuotojus pagal kainą ir įgūdžius
Karo pabėgėliai iš Ukrainos dar turi įsitvirtinti Baltijos šalių darbo rinkoje. Natūralu, prireiks laiko, kol jie išmoks kalbų ar prisitaikys prie kultūrinių skirtumų. O kol kas Baltijos įmonės susiduria su talentų trūkumu ir neretu atveju yra priklausomos nuo specialistų iš kitų šalių.
„Deel“ duomenimis, Lietuvos įmonės daugiausia nuotolinio darbo jėgos samdo iš Brazilijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos ir Italijos. Estijos įmonėse dirba IT specialistai iš Turkijos, Jungtinės Karalystės, Indijos, Ispanijos ir Filipinų. Latvijos įmonės pagalbos ieško iš Ispanijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kazachstano ir Bangladešo.
Nors visų trijų Baltijos šalių verslai linkę samdyti darbuotojus iš skirtingų valstybių, jų prioritetai yra panašūs: dauguma įmonių ieško kvalifikuotų specialistų, kurių kultūra būtų priimtina esamai komandai. Paprastai vyresniaisiais specialistais, suteikiant jiems galimybę dirbti nuotoliniu būdu, pasitikima labiau, tačiau ir pradedantys jaunesni darbuotojai dabar vis dažniau tikisi dirbti nuotoliu, todėl įmonės pritaiko mokymus, kad atitiktų šiuos lūkesčius.
Estijos IT specialistai kol kas uždirba daugiau už lietuvius ir latvius
Nors Baltijos įmonės dažniausiai samdo daug užsieniečių, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis dar labai trūksta specializuotų darbuotojų. Maža to, L. Laas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių specialistai užsienyje yra labai vertinami, ir tai tik dar labiau padidina darbo jėgos trūkumą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Deel“ duomenimis, IT specialistai iš Baltijos šalių dažniausiai nuotoliniam darbui samdomi JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje. Lietuvius taip pat įprastai įdarbina Danijos ir Nyderlandų įmonės, estus – Vokietijos ir Kanados technologijų įmonės, o latviai dirba Airijos ir Vokietijos bendrovėse.
Anot „Deel“, vidutinis lietuvio, dirbančio užsienio IT sektoriuje, atlyginimas siekia 3535 eurus, estai uždirba 3677 eurus, latviai – 3295 eurus. Šie darbo užmokesčio skirtumai koreliuoja su vidutiniais atlyginimais Baltijos šalyse.
L. Laas teigimu, ne tik startuoliai ar technologijų įmonės, bet ir kiti verslai, šiais laikais ieškodami darbuotojų, vis labiau linkę keisti savo mąstyseną ir atitinkamai pritaikyti darbuotojų paieškos procesus.
„Daugelis net ir didesnių įmonių suprato, kad, norint pritraukti talentų, neužtenka vien paskelbti apie darbo poziciją darbo skelbimuose, ypač kalbant apie Baltijos šalis, kur darbuotojų labai trūksta. Siekiant rezultatų, reikia visapusiškos ateinančių kandidatų strategijos, originaliai ieškoti talentų ir bendradarbiauti su įdarbinimo specialistais“, – apibendrina ji.