2018 metais Lietuva tapo asocijuota CERN nare, o dar metais anksčiau šalyje buvo įkurtas ir specialus centras Vilniaus universitete. Kiekvienais metais už šią narystę Lietuva sumoka apie milijoną eurų. Vis dėlto Šveicarijoje veikiantis CERN iš Lietuvos tikisi numatytų įsipareigojimų vykdymo, o LRT.lt šaltinis tvirtina, kad jie ne tik nevykdomi, tačiau tam yra netgi trukdoma.
2018 metais Lietuva tapo asocijuota CERN nare, o dar metais anksčiau šalyje buvo įkurtas ir specialus centras Vilniaus universitete, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių – sustiprinti Lietuvos eksperimentinės dalelių fizikos (aukštų energijų fizikos) bazę. Kiekvienais metais už šią narystę Lietuva sumoka apie milijoną eurų (milijoną Šveicarijos frankų). Vis dėlto Šveicarijoje veikiantis CERN iš Lietuvos tikisi numatytų įsipareigojimų vykdymo, o LRT.lt šaltinis (tapatybė redakcijai yra žinoma) tvirtina, kad jie ne tik nevykdomi, tačiau tam yra netgi trukdoma.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
CERN yra didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija, esanti Šveicarijoje. Ji yra plačiai žinoma dėl didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos, valdančios neabejotinai sudėtingiausią bei didžiausią dalelių greitintuvų kompleksą.
CERN centro Lietuvoje vadovas Aurelijus Rinkevičius dar 2020 metais interviu LRT.lt teigė, kad Centras iš tiesų susiduria su sunkumais, nes eksperimentinė dalelių fizika mūsų šalyje – beviltiškai apleista. Kaip jis tuomet aiškino, visa Centro veikla daugiausia vykdoma virtualiai, beveik visi dalelių fizikos studentai išvyksta svetur, trūksta darbuotojų ir kompetencijos. Tuomet mokslininkas pabrėžė, kad Lietuva dalelių fizikams neturi ko pasiūlyti, o Vilniaus universitetas nėra paruošęs aiškios strategijos, kaip turėtų būti plėtojamas šis mokslas Lietuvoje.
Formaliai dalį savo įsipareigojimų Lietuva vykdo – tai verslo inkubatorių veikla, kai įmonės gali kurti naujus produktus naudodamosi CERN sukurtomis technologijomis, lietuviai gali būti įdarbinami CERN. Per šiuos aspektus ir susigrąžinama sumokamą milijoną už narystę. Tačiau ji atveria ir daugiau galimybių, pavyzdžiui, vykdyti jungtines doktorantūros programas su CERN, stažuotes, praktikas ir t. t. Bene kertinės svarbos yra galimybė įgyti naujas, perspektyviausias ir aukščiausio pasaulinio lygio fizikos kompetencijas. Kitaip tariant, turime erdvės, kur lietuviai galėtų išnaudoti savo fizikinį potencialą.
Ši nauja mokslo šaka Lietuvoje yra gyvybiškai svarbi
Vis dėlto, pasak LRT.lt šaltinio, toks CERN centras Lietuvoje, koks jis iš tikrųjų turėjo būti sukurtas pagal pasirašytus dokumentus, neegzistuoja.
„Į CERN mes niekaip nebūtume pakliuvę, jeigu nebūtų politinės valios. Mes stojome į EBPO. Pagal tai pagrįsta visa Vyriausybės programa. Tai yra aukščiausio išsivystymo šalių klubas. Tam, kad į biudžetą ateitų daugiau lėšų negu trečiojoje šalyje, mes turime sukurti inovatyvią technologiją.
Pavyzdžiui, turime telefoną. Jis turi šiaurės poliaus, aukščio, slėgio daviklius. Tam būtina mikroschemų gamyba, kad procesorius apdorotų informaciją, duomenų mokslas, kad žinotume, kaip paduoti informaciją, ir jutikliai. Faktiškai, žmonija turi lytėjimą, regėjimą ir t. t. bei elektroninius jutiklius, kurie leidžia mums atlikti vis daugiau įvairių paslaugų telefonu ar medicinos ar kita technika.
CERN dabar užsiima labai įdomiais dalykais. 20 proc. fizinio pasaulio mes jaučiame ir pagal netiesioginius tyrimus žinome, kad 80 proc. nejaučiame. Nežinome, kas tai yra – tai antimaterija ir juodoji energija. Pavyzdžiui, yra tvermės dėsnis, energijos kvantas yra ir jis dingsta. Kur dingsta? Jis turi pereiti į kitą formą. Kitame eksperimente jis grįžta atgal. Kai CERN dirba su šiais eksperimentais panaudodami ne tik šito mokslo – dalelių fizikos, – bet ir kitų mokslų pasiekimus, mąsto, kaip dar galima užfiksuoti fizinį pasaulį. Tada sukuriamas daviklis, kurį perduoda verslui, o jis savo ruožtu mąsto, ką su juo daryti, kaip pritaikyti“, – teigė LRT.lt šaltinis.
CERN yra tokio pobūdžio eksperimentinių tyrimų širdis, nuo kurios priklauso kone visų pačių naujausių, dar nematytų prietaisų sukūrimas. Mes turime lazerius, medžiagotyros mokslą, tačiau tai yra taikomosios fizikos kryptys, kurios susiveria ant vienos ašies – dalelių fizikos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši nauja mokslo šaka Lietuvoje yra gyvybiškai svarbi, jeigu norime būti technologiškai pažangūs, kurti inovacijas ir jas siūlyti pasauliui.
Tvirtina, kad Lietuvoje veikiantis centras neatitinka iškeltų kriterijų
Kaip sakė LRT.lt šaltinis, Lietuvoje veikiantis CERN centras neatitinka asocijuotai narei iškeltų kriterijų. CERN neužtenka, kad būtų mokamos įmokos už narystę – jie nori, kad šalyje iš tiesų būtų vystomas potencialas. Anot šaltinio, CERN įspėjo Lietuvą – jiems reikia dirbančių žmonių, o ne vaizdo, kad yra dirbama. Liko vos vieneri metai iki narystės vertinimo – jeigu išvados bus nepalankios, su CERN gali tekti atsisveikinti. Atrodo, kad daugiausia iššūkių kelia neaiškus Centro finansavimas.
Šaltinio teigimu, praėjusių metų viduryje Centro komandai pavyko sugrąžinti vėluojančią CERN programą į Vyriausybės darbotvarkę. Po kartotinių CERN perspėjimų Centrui, suderinus su ministerijomis ir mokslininkais, pavyko suderinti pirmą išsamų, ilgalaikį ir nuoseklų veiksmų planą, į kurį vis dar yra įtraukta Lietuvos ambicija išlaikyti sunkiai pasiektą lyderystę Baltijos regione.
„Didelės lėšos sužadino nežabotą sumaištį tarp senbuvių. Todėl būtent šis planas (vidutiniškai po 5 milijonus eurų septyneriems metams) tapo pagrindiniu dekonstravimo taikiniu. Į plano naikinimą, perrašinėjimą ir vilkinimą buvo įtraukta net naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė ir naujieji ministerijos valdininkai, kurie dar nebuvo spėję perskaityti net svarbiausių CERN dokumentų.
Nesuprantamu būdu jie tarsi nustojo girdėti ir teisinius argumentus, ir perspėjimus dėl nukrypimų nuo dalykinės CERN tematikos. Nesukėlė klausimų ir neįprastas siauro rato asmenų (iš susijusių institucijų) susitelkimas siekiant perimti valstybinės CERN programos valdymą į savo rankas. Rezultato netrukome laukti. Vos per pusę metų ši tikslinga ir kartais net agresyvi destrukcinė veikla baigėsi tarptautiniu skandalu. CERN organizacijos patarėjai, patikėję daugkartiniais Lietuvos funkcionierių pažadais, dar kartą patvirtintais vos prieš pusę metų, buvo pastatyti į labai nepatogią padėtį. Pasaulinio garso dalelių fizikos specialistai, kurie geranoriškai padeda Lietuvai atlikti dalykinę CERN programos priežiūrą per suderinamumą su CERN vykdomais tyrimais, buvo priversti konstatuoti, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų.
Iškilaus universiteto ir net ministerijos specialistams buvo paaiškinta, kad jų sukurtas chaosas (įskaitant CERN programos lėšų perskirstymą ar net nutekinimą kažkur kitur), nesuprantami, nesuderinti ir su niekuo nederantys veiksmai gali būti prilyginti tik nuliniam rezultatui tiek Lietuvai, tiek CERN. Todėl artėjant penkerių metų sutarties su CERN vertinimui, buvo išsiųstas, faktiškai, griežtas perspėjimas Lietuvai dėl tarptautinės sutarties pažeidimo“, – rašoma LRT.lt šaltinio atsiųstame laiške.
Strėlės sminga ir į VU pusę
Jo aiškinimu, ministerija beveik visus pastaruosius 5 metus nesirūpino Centro reikalais ir jo beveik nefinansavo aiškindama, kad tai – ne jų reikalas. Minimalios lėšos Centrui vėluodavo pusę metų, o tuo tarpu didžioji jų dalis buvo paskiriama kitiems ne pagal programos prioritetą. Tvirtinama, kad į Centro prašymus buvo reaguojama priekaištingai, pasiūlymai derinti naują planą, jog šis atitiktų CERN susitarimą, – visiškai ignoruojami.
Strėlės sminga ir į VU pusę – šaltinis sako, kad universiteto vadovybė Centrą pusantrų metų maitino pažadais, taip ir likusiais popieriuje. Centrui nebuvo pervesti susiję darbuotojai, neskirta lėšų profesorių atlyginimams bei priemonių įsigijimui ir netgi sugebėta įsiskolinti.
„Tarptautinio CERN susitarimo protokoluose universitetas įsipareigojo prisidėti finansiškai ir administracija. CERN geranoriškai pasiūlė įvairių nuolaidų padėdamas Lietuvai – papildomai finansavo kontraktus ir net padidino jų sumas atsižvelgdamas į papildomus mokesčius Lietuvoje. Valstybė, finansuodama narystę per Struktūrinius fondus, numatė dalį lėšų ir administravimui. Taip Centras uždirbo šimtatūkstantines sumas maždaug dvejus metus, bet lėšos buvo sėkmingai pradangintos universiteto ir Fizikos fakulteto biurokratiniuose labirintuose“, – aiškinama kreipimesi.
LRT.lt šaltinio teigimu, universiteto ir Fizikos fakulteto vadovybė trukdė Centrui atgauti praėjusių metų biudžetą iš ministerijos, o pati veikla buvo stabdoma. Tvirtinama, jog VU nesilaikė CERN įtvirtintų įsipareigojimų Vyriausybei ir kitais aspektais. CERN Centras Lietuvoje turėjo būti savarankiškas padalinys universiteto viduje, tačiau faktiškai jis pavaldus Fizikos fakultetui.
„Lietuva tapo CERN nare su išlyga – kad stipri politinė valia užtikrins CERN susitarimo vykdymą. Todėl iš karto CERN tapo vienu iš svarbiausių argumentų ir EBPO. Tačiau po stojimo (nuo 2018 m.) pritrūko nuoseklumo ir valstybės institucijų dėmesio. Koordinuojant su CERN susijusias Lietuvai naudingas veiklas privalu remtis dalelių fizikos kompetencijomis, ugdyti ir telkti gabius Lietuvos ir užsienio specialistus.
Tačiau tarptautinio konkurso būdu (padėjo CERN) išrinktas Centro vadovas iki šiol išlieka vieninteliu dalelių fizikos specialistu Lietuvoje. Centras iki šiol neturi tinkamo finansavimo, atimtas mandatas veikti savarankiškai. Nepaisoma net CERN tarptautinių patarėjų komiteto perspėjimo, šį kartą išreikšto tiesiogiai VU vadovybei, Fizikos fakultetui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl akivaizdaus pažeidimo artėjant CERN narystės pažangos vertinimui“, – LRT.lt įžvalgas dėstė šaltinis.
Anot jo, vienintelė išeitis šiuo metu – skubiai grąžinti Centrui paskirtas 2021 metų lėšas, vykdyti aprobuotą veiksmų planą 2021–2027 metais, pažymėti Centrui skirtą 2022-ųjų valstybės biudžeto eilutę Centro žyma ir grąžinti CERN mandatą bei sudaryti sąlygas veikti įtvirtinant adekvatų juridinį statusą.
VU situacijos plačiau nekomentuoja, ministerija ruošiasi pertvarkymams
LRT.lt kreipėsi į VU, kad pakomentuotų šią situaciją. Universitetas atsakė lakoniškai: „Šiuo metu, siekiant stiprinti CERN veiklas, kurių dalis yra įgyvendinama ir Vilniaus universitete, vyksta struktūriniai Lietuvos bendradarbiavimo su CERN pertvarkymai ir veiksmų planavimas 2021–2027 m. Tačiau strateginių veiklų įgyvendinimo VU komentuoti neturi galimybės, nes Lietuvos bendradarbiavimas su CERN ir asocijuotosios narystės strategijos įgyvendinimas yra koordinuojamas nacionaliniu lygmeniu kuruojant Lietuvos Respublikos vyriausybei ir atsakingoms ministerijoms.“
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė išsamesnį komentarą šia tema.
„Dalelių fizika yra dar gana nauja mokslo sritis, kurioje dirba Lietuvos mokslininkai – Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras (CERN centras) buvo įkurtas 2017 m. Per šį laikotarpį jos galutinai išvystyti nepavyko – didelio proveržio dalelių fizikoje nepasiekta. Siekiant jį paspartinti, CERN centro situacija buvo rimtai įvertinta ir inicijuoti reikiami pokyčiai: tikimės, jog padidintas finansavimas CERN centro veikloms, patobulinta jo valdymo struktūra padės centrui išauginti dalelių fizikos mokslą Lietuvoje.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad ministerija čia atlieka koordinatorės vaidmenį – mokslo rezultatų įgyvendintojas yra Vilniaus universitetas, kuriame veikia CERN centras. Tačiau valstybė prisideda prie jam teikiamos finansinės paramos.
Valstybė studijas ir mokslą finansuoja pagal patvirtintas metodikas. Mokslo finansavimas teikiamas pasitelkiant konkursinio finansavimo priemones, yra ir bazinis finansavimas, kurio dydis priklauso nuo tyrėjų grupės dydžio ir mokslo lygio, taip pat skatinamasis finansavimas, kuris kasmet priklauso nuo pasiektų rezultatų.
Lietuva kasmet moka 1 mln. Šveicarijos frankų CERN narystės mokestį, tad turime pasinaudoti CERN teikiamomis galimybėmis stiprinti dalelių fiziką Lietuvoje. Šiuo tikslu, šalia bazinio ir konkursinio mokslo finansavimo ir kasmet mokamo 1 mln. CHF narystės mokesčio, valstybė per 2016–2021 m. CERN centro reikmėms skyrė 638 tūkst. eurų, CERN tematikos moksliniams tyrimams – 809 tūkst. eurų.
Vis dėlto matome, kad Lietuvos CERN centras kol kas nepadarė proveržio ir mūsų aktyvumas mokslinėse temose, susijusiose su CERN veikla, auga lėtai, skirtos lėšos dar nesustiprino dalelių fizikos potencialo“, – teigiama ministerijos raštu atsiųstame atsakyme.
Kol kas Lietuvos potencialas dalelių fizikos srityje nėra toks didelis
Ministerijos teigimu, komentuoti vėluojančias lėšas ji negali, nes tai – ankstesnės vadovybės priimti sprendimai ir veiksmai.
Atsakyme atkreiptas dėmesys į tai, kad lėšos CERN centrui įprastai skiriamos pagal Lietuvos narystės Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN veiksmų planą, sudarant lėšų naudojimo sutartis su Vilniaus universitetu. Lėšos CERN centrui finansuoti skiriamos plane numatytoms veikloms.
Į teiginį, jog į centro prašymus buvo reaguojama priekaištingai, o pasiūlymai derinti naują planą, kad šis atitiktų CERN susitarimą, yra visiškai ignoruojami, ministerija atsakė, kad Lietuvos mokslo taryba, atlikusi CERN veiklų 2021–2027 m. veiksmų plano ekspertinį vertinimą, pasiūlė jį tobulinti. Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms taip pat buvo pasiūlyta suvienyti pastangas, t. y. sudaryti konsorciumą su CERN naryste susijusioms veikloms plėtoti.
Ministerija tvirtina, jog VU prisiėmė atsakomybę įsteigti Lietuvos CERN centrą, kuriam skirta naudoti Fizikos fakulteto infrastruktūrą. Universiteto vadovybė taip pat atsako ir už šio centro įsipareigojimų įgyvendinimą ir gali priimti su tuo susijusius sprendimus.
„Šiuo metu CERN vizija yra persvarstoma, atsižvelgiant į Lietuvos siekį konsoliduoti šalies mokslo potencialą. Planuojama steigti konsorciumą ir sutelkti visą mokslo potencialą dalelių fizikos srityje. Norą ir potencialą jį steigti parodė VU, KTU ir LSMU, tikimės, kad vėliau į jį įsilies ir kitos mokslo ir studijų institucijos.
Dabar yra rengiamas ambicingas CERN narystės planas, prie kurio įgyvendinimo prisidės visos su CERN susijusias veiklas vykdančios institucijos. Sklandžiam bendradarbiavimui užtikrinti, artimiausiu metu konsorciumo nariai pasirašys jungtinės veiklos sutartį.
Taip pat siekiant geriau susipažinti su CERN veikla bei aptarti tolesnes Lietuvos dalyvavimo CERN galimybes organizuotas ministerijos atstovų vizitas į CERN būstinę. Vyko susitikimai su CERN direktore tarptautiniams ryšiams C. Warakaulle, CERN asocijuotų šalių narių ir ne šalių narių padalinio vadovu E. Tsemeliu, CERN dirbančiais lietuviais.
Toliau bus parengtas konsorciumo veiksmų planas penkeriems metams“, – aiškinama komentare.
Ministerijos teigimu, nuo 2022 m. narystės CERN mokestis bus mokamas iš valstybės biudžeto (anksčiau buvo mokamas valstybei skirtomis Europos socialinio fondo lėšomis). Taip pat yra numatytas papildomas finansavimas – 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų CERN veikloms stiprinti. Finansavimas bus skiriamas per Lietuvos mokslo tarybą.
Šiais metais skirtas ir 1,4 mln. eurų finansavimas infrastruktūros, reikalingos su CERN tematika susijusiems tyrimams vykdyti, sukūrimui.
Ministerijos tvirtinimu, kol kas Lietuvos potencialas dalelių fizikos srityje nėra toks didelis. „Konsorciumo sudarymas prisidės prie dalelių fizikos potencialo stiprinimo ir leis didinti Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo su CERN aprėptį ir intensyvumą, į šį bendradarbiavimą įtraukti daugiau mokslinių grupių bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų“, – aiškinama raštu atsiųstame atsakyme.
Šiemet CERN ekspertai vertins Lietuvos narystės pažangą – ministerija teigia, kad tam yra ruošiamasi. Vis dėlto, manoma, kad prielaida dėl nepalankių išvadų dar yra ankstyva, kadangi bus vertinamos visos narystės sritys, ne tik centro veikla.
„Taip pat Lietuvos atstovai su CERN derina siekius tapti visaverčiais nariais, į tai nukreiptas 5 kartus didesnis finansavimas, negu būdavo iki šiol“, – teigia ministerija.
