Nors pasaulis dabar yra susitelkęs į tokias problemas kaip karas Ukrainoje ar vis dar nesitraukianti COVID-19 pandemija, klimato kaitos irgi negalime pamiršti. Taip, tai labiau yra ateities kartų iššūkis, bet jis jau tapo ir dabarties problema, tad reikia veikti, kol dar nevėlu. Pernai Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje Glazge daugelis šalių pažadėjo, kad iki 2030 m. bus neutralios klimatui, tačiau kai kurios iš didžiųjų valstybių teigė, jog tai gali užtrukti net ir iki pusės amžiaus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tai tik ledkalnio viršūnė. Lygiagrečiai su didelio masto sisteminiais pokyčiais yra ir mažesnių dalykų, kuriuos galima ir reikia įgyvendinti jau šiandien. Jie yra tiesioginiai ir nereikalauja didelių išlaidų, susijusių su naujos klimato politikos laikymusi. Apie ką aš?
Kelionės į darbą – viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užimtumo lygis Lietuvos informacijos ir telekomunikacijų sektoriuose siekia apie 2,7 proc., o ES vidurkis – 3,9 proc. Lietuvoje šis rodiklis sparčiai auga ir greitai pasieks Europos vidurkį. Šiuo metu Lietuvoje šiose srityse dirba daugiau nei 34 tūkst. žmonių, tačiau, atsižvelgiant į stulbinamus plėtros tempus, šis skaičius per 10 metų greičiausiai padidės keturis kartus, iki maždaug 135 tūkstančių.
Nors šios naujienos yra džiuginančios, reikia atsižvelgti į tokių pokyčių poveikį aplinkai. Skaičiuojama, kad vidutinis dyzelinis automobilis išmeta daugiau nei 120 gramų anglies dioksido vienam kilometrui. Tad važinėjimas į darbą ir atgal kasmet sukuria po kelias tonas oro taršos, net jeigu darbuotojas važinėja ir trumpesniais atstumais nei Kaunas–Vilnius. Atsižvelgiant į IT ir telekomunikacijų sektorių aktyvumą tarptautinėje rinkoje ir priklausomybę nuo užsienio darbo jėgos, tikėtina, kad žala aplinkai bus dar didesnė, nes reikėtų atsižvelgti tiek į vidaus, tiek į tarptautines keliones. Iš tiesų, priklausomai nuo kelionės tikslo ir užimtumo, orlaivis gali išmesti net 250 g CO2 vienam kilometrui, o elektrinis traukinys – tik 4,4 g, tačiau Baltijos šalyse ir Lenkijoje „Rail Baltica“ dar tik tiesiama.
Taigi kokį sprendimą galima pasiūlyti? IT ir telekomunikacijų sektoriaus įmonės turėtų būti dar labiau suinteresuotos dirbti nuotoliniu būdu. Taip dirbti, remiantis „LinkedIn“ darbuotojų pasitikėjimo indeksu, be jokių papildomų išlaidų iš dalies galėtų net 55 proc. įmonių.
Įmonės vardija nuotolinio darbo naudas
Tai naudinga visoms pusėms. Remiantis „Global Workplace Analytics“ skaičiavimais, darbdaviai gali sutaupyti daugiau nei 11 tūkst. JAV dolerių per metus vienam darbuotojui, jei jie dirba bent pusę laiko nuotoliniu būdu. Mokslininkai teigia, kad verslas sutaupo dėl mažesnių biuro patalpų nuomos išlaidų, padidėjusio produktyvumo, sumažėjusių pravaikštų ir lengvesnio darbuotojų išlaikymo įmonėje.
Be to, esant dabartiniam energetikos ir žaliavų kainų šuoliui, kelionė į darbą ir atgal tapo labai brangi tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tad nuotolinis ar hibridinis darbo modelis ne tik saugo aplinką, bet ir taupo pinigus.
2020 m. Estijos Tartu universiteto Taikomųjų socialinių tyrimų centro atlikta apklausa atskleidė, kad įmonės nuotolinį darbą iš skirtingų šalių vertina kaip svarbų dėl daugybės kitų priežasčių. Pavyzdžiui, daugelis bendrovių teikia pirmenybę darbuotojams, kurie moka vietos kalbą, žino kultūrą ir sąlygas pagrindinėse šalyse, kuriose įmonė veikia. Be to, apklausoje pastebėta, kad įmonėms, kurios susiduria su specialistų trūkumu savo namų rinkose, tarptautinis nuotolinis darbas dažnai yra vienintelis būdas įdarbinti reikiamus talentus.
Šiame geopolitiniame kontekste nuotolinis darbas yra ypač svarbus, nes jis suteikia galimybę dirbti ir pabėgėliams iš viso pasaulio. Šiuo laikotarpiu, vykstant karui, daugybė didelį potencialą turinčių kvalifikuotų darbuotojų iš Ukrainos pabėgo į Lenkiją, Lietuvą, Vengriją, Moldovą, Slovakiją ir kitas šalis. Nereikia nė sakyti, kad daugeliui jų bus sunku susirasti darbą tose šalyse, kuriose jie priimti, todėl nuotolinio darbo diegimas leis įmonėms ne tik prisidėti prie žaliosios revoliucijos, bet ir būti socialiai atsakingomis, ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems to dabar itin reikia.
Investicijos sprendžiant nuotolinio darbo iššūkius atsiperka
Nepaisant nuotolinio ar hibridinio darbo naudos, vis dar labai skeptiškai žiūrima į realų tokio darbo modelio taikymą. Pavyzdžiui, yra nemažai įdarbinimo specialistų ir įmonių, kurios, nors ir pripažįsta, kad nuotolinio darbo galimybės padėtų išspręsti esamą darbo krizę ir kitas mano minėtas problemas, dalis bendrovių vis dar mano, kad tai yra pernelyg rizikinga ar sudėtinga. Tačiau reikia pripažinti, kad dėl šių problemų susirūpina tik nedidelė dalis įmonių. Dažniausios užsienio specialistų nesamdymo priežastys yra saugumas, varginanti mokesčių politika ir darbo užmokesčio apskaičiavimo problemos.
Nors toks susirūpinimas suprantamas, verta priminti, kad yra daugybė platformų, siūlančių sprendimus tiek saugumo, tiek teisiniams, tiek darbo užmokesčio klausimams spręsti, įdarbinant specialistus iš užsienio.
Hibridinio darbo atsiradimas kartu su ekologiškesnėmis transporto priemonėmis, tokiomis kaip elektriniai paspirtukai, jau prisideda prie žaliosios revoliucijos. Šiuo metu būtina didinti įmonių, pasirengusių – ir galinčių – investuoti į nuotolinį darbą, skaičių. Nors iš pradžių tai gali atrodyti sunku, iš savo ilgos patirties galiu patvirtinti, kad baimės nepagrįstos. Daugelis sėkmingiausių pasaulio startuolių yra tokie sėkmingi būtent todėl, kad nuotolinis darbas leido jiems samdyti ekspertus iš viso pasaulio ir įdarbinti geriausius iš geriausių. Samdydamos užsienio darbuotojus nuotoliniu būdu, įmonės ne tik didina savo konkurencingumą, bet ir prisideda prie tvarios ateities.
Liina Laas, „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione