Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
Lapkričio 21 d. 10:12
Elektronikos prekių pardavimai per Juodąjį penktadienį: taupysime ne tik dėl akcijų
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Jonas Okunis: bloga reforma – geriau negu jokios?

Publikuota: 2007-06-13 07:32
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: el. paštas Jonas Okunis
Inf. šaltinis: Lietuvos studentų sąjunga

Jau kelintas mėnuo tautos atstovybės – Parlamento – kuluaruose uoliai brandinamas žūtbūtinis politinių partijų susitarimas, numatysiantis pagrindinius studijų ir mokslo sistemos gydymo būdus. Gal panacėjų įsisenėjusioms studijų ir mokslo ligoms gydyti pasiilgusiems politikams sunku patikėti, tačiau praktika rodo, kad prieš imantis gydytojo vaidmens dažnai pravartu bent medicinos elementorių pavartyti. Tad, ką šį kartą žada „prieštvaninis“ politikų noras „susitarti“?

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Jau kelintas mėnuo tautos atstovybės – Parlamento – kuluaruose uoliai brandinamas žūtbūtinis politinių partijų susitarimas, numatysiantis pagrindinius studijų ir mokslo sistemos gydymo būdus. Gal panacėjų įsisenėjusioms studijų ir mokslo ligoms gydyti pasiilgusiems politikams sunku patikėti, tačiau praktika rodo, kad prieš imantis gydytojo vaidmens dažnai pravartu bent medicinos elementorių pavartyti. Tad, ką šį kartą žada „prieštvaninis“ politikų noras „susitarti“?

Gundymas investuoti į nieką

Jonas Okunis - Lietuvos studentų sąjungos prezidentas

Partijoms teikiamo susitarimo projektas savo turiniu toli gražu nekvepia nacionaliniu susitarimu, t. y. valios išraiška tų, kuriems sprendžiama problema opiausia, o siūlomi pokyčiai gali tapti pagrindiniu orientyru renkantis ateities gyvenimo kelią. Tokia diagnozė konstatuotina visų pirma dėl to, kad susitarimo tekste užkoduota skaudžiai paprasta vienos pusės išnaudojimo logika – nepamatuotos valstybės politikos klaidas lopyti studentų sąskaita, mainais pažadant studijų kokybę „kažkada ateityje“. Net ir neįgudusiam aukštojo mokslo peripetijų stebėtojui darosi aišku, kad toks „susitarimas“ vargu ar prives prie gero.

Švietimo ir mokslo ministerija jau kuris laikas viešai pripažįsta, kad aukštojo mokslo sistemai pinigų stinga. Esminiu principu, kuris toliau užtikrintų aukštojo mokslo prieinamumą, kokybiškas studijas, Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybę konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis, siūlomas ženkliai didesnės visuotinės studijų įmokos įvedimas. Būtų gražu, jei nebūtų graudu...

2006 m. lapkritį Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas šalies studentų nuomonės tyrimas „Mokamos studijos Lietuvoje: studentų požiūris“ parodė, kad vis daugiau studentų mąsto apie studijas kaip apie investiciją į savo ateitį. Pastebėta tendencija, kad studentai didesnę studijų įmoką sietų su geresne studijų kokybe. Deja, šiandien akivaizdu, kad visuotinės studijų įmokos įvedimas ir taip didesnę studijų kaštų dalį dengsiantiems studentams negarantuos kokybės efekto. Tam prireiktų dešimtmečio ar net daugiau.

Naivu būtų tikėtis ir to, kad įgyvendinus pagrindinę partijų susitarime numatytą studijų pertvarkos priemonę, bus sudarytos geresnės sąlygos Lietuvos aukštosioms mokykloms konkuruoti su geriausiais Europos ar pasaulio universitetais. Dėl aiškiai nevienodų sąlygų Europos mastu rizikuojama pralaimėti sausai – padaugės jaunesniųjų emigrantų, o ir Lietuvoje bręstančios tapatybės krizės tai nepadės išspręsti. Juolab, kad studentams žadamos visuotinai prieinamos paskolų sistemos realumas miglotas: žinoma, kad po reformos pradžios ketvirtaisiais metais reiks 1,054 mlrd. Lt. – šiandien pirmiesiems metams biudžete tėra surasta 100 mln. Lt.

Praeities klaidos taisomos šiandien

Vertėtų prisiminti, kad paskutinį kartą studijų įmokos reforma įvyko 2002 m., kuomet senoji sistema (Vyriausybė nustato valstybės finansuojamų vietų skaičių, o universitetai papildomai priima studentus, mokančius visą studijų kainą) buvo pertvarkyta į naują mokėjimo sistemą (50 % – atleidžiami nuo mokesčio, 50 % – moka dalinę 500 Lt įmoką per semestrą). Būtent tada visi – tiek valstybės finansuojamieji, tiek mokantys dideles studijų įmokas – buvo suskirstyti į visiškai ir dalinai valstybės finansuojamųjų gretas.

Taip valstybė įsipareigojo skirti didesnį finansavimą gausesniam būriui studentų, kuris dabar įvardijamas kaip pagrindinė kliūtis kokybiškam aukštajam mokslui. Paradoksalu, tačiau alternatyva studijų įmokai – perpus sumažintas studentų skaičius! Ar nevertėtų čia stabtelėti ir prisipažinti, kad pagal darbingo amžiaus žmonių, turinčių universitetinį išsilavinimą skaičių, esame toli gražu ne pirmaujantys pasaulyje – nejau 19 % užtenka norint sukurti visapusiškai išsilavinusią, žinių ekonomika grįstą valstybę?

Stebina ir tai, kad už šalies švietimo raidą atsakingi pareigūnai reformos modelius grindžia skoliniais iš tų valstybių, su kuriomis Lietuva vargiai turi ką bendro. Daugeliu atžvilgiu artimas Airijos pavyzdys pamirštas (gal todėl, kad šios valstybės elgsena studentų atžvilgiu buvo visiškai priešinga – garantuojamas nemokamas mokslas). Daugiausia universitetų pažangiausiųjų sąrašuose turinčios Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos studijų ir mokslo reformatoriams taip pat neatrodė vertos dėmesio. Belieka, matyt, tik džiaugtis, kad ideologiškai priešingų partijų vėliavnešiai, regis, atrado šį tą bendro: visuotinė studijų įmoka – skamba labai socialdemokratiškai, „strimgalviška“ reforma dėl reformos – labai konservatoriška. Liberalumo prado ieškoti matyt ir neverta.

Sisteminio mąstymo deficitas

Studentų atstovai, ne viena iniciatyvinė visuomenės veikėjų grupė nuolat kartoja, kad norint optimaliai siekti užsibrėžtų tikslų, realią studijų ir mokslo pertvarką būtina vykdyti kompleksiškai ir pradėti ją derėtų tikrai ne nuo visuotinės studijų įmokos įvedimo. Yra pakankamai identifikuojamų problemų, kurias išsprendus būtų galima sudaryti prielaidas studijų kokybei gerėti. Retorinis klausimas: ar dabartinis politinis aktyvumas tikrai esti nuoširdus?

Lietuvos studentų sąjunga (LSS)

Sisteminio mąstymo stoką įrodo ir tai, kad partijos savo susitarime nemini būtinybės didinti valstybinį aukštojo mokslo sistemos finansavimą. Tarsi užsimerkiama ne tik prieš nacionalinius, bet ir prieš tarptautinius įsipareigojimus. Juk 2005-ųjų balandį Briuselyje paskelbtas Europos komisijos komunikatas „Intelektualinio potencialo mobilizavimas Europoje: sudarant sąlygas universitetams visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos“ skelbia, kad „viena iš pagrindinių valstybių atsakomybių yra užtikrinti, kad jokia aukštojo mokslo sistema Europoje neliktų be pakankamo bendrojo finansavimo. Komisija paskaičiavo, kad netgi modernizuotų universitetų sistemoje bendrosios (valstybės) investicijos turi sudaryti apie 2 % BVP, – tai tik minimalus reikalavimas žiniomis grįstoje ekonomikoje.“ Įdomu būtų sužinoti, kada Lietuva, klestinčios ekonomikos priešaky, sugebės tiek lėšų skirti bendrajam finansavimui.

Kaip ten bebūtų, kokybė nėra tik pinigai. Civilizuotame studijų ir mokslo pasaulyje toli gražu ne viskas grindžiama greitomis lėšomis, veikiau priešingai – pirmiausia rūpinamasi diegti progresyvų požiūrį į mokslininką, dėstytoją, studentą, kas mūsų valstybėje, deja, kuo toliau, tuo labiau tampa tik tuščia regimybe. Džiugu, kad kilęs studentų, blaiviai mąstančių akademinės bendruomenės, visuomenės narių judesys žada teigiamus pokyčius. Lieka viltis, kad daugiau neprireiks šventoriuje degančių studentų diplomų, kurie primintų apie aiškiai pavojingą aukštojo mokslo vertybių perkainojimą.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama