Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
---|
Elektros energijos rinkos liberalizavimas nuo pat pirmų dienų kelia daug klausimų. Tai yra natūralu, nes niekada iki šiol lietuviams neteko savarankiškai spręsti, kurį tiekėją pasirinkti. Situaciją dar labiau apsunkino visoje Europoje augančios elektros kainos, kurias dalis visuomenės sieja būtent su liberalizacijos procesu. Bet ar tai yra tiesa? Ekspertas pateikia mitus paneigiančius faktus.
Elektros kainos augimas nesusijęs su liberalizacija
„Atsidūrėmė nedėkingoje situacijoje: pradėjus vykdyti antrąjį liberalizavimo etapą, kai rinktis teko daugeliui šalies namų ūkių, Europoje elektros kainos pradėjo augti rekordiškai. Šį kainų augimą daugiausiai lėmė brangusios dujos, kurių poreikis po pandemijos dėl greitai atsigaunančios ekonomikos stipriai išaugo visame pasaulyje, pirmiausia, Kinijoje, JAV, o vėliau ir Europoje. Elektros kainos stipriai augo visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, ir tai niekaip nėra susiję su antrojo liberalizacijos proceso įgyvendinimu, kai nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi rinktis didžioji dalis Lietuvos namų ūkių“, – situaciją komentuoja energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Pasak eksperto, pilnai įgyvendinus rinkos liberalizavimą, elektros kaina mažės dėl atsiradusios konkurencijos tarp elektros tiekėjų: „Rinkos liberalizacija reikš konkurencijos tarp tiekėjų atsiradimą, o ši visada sukuria gerą rezultatą vartotojams, garantuoja geresnes kainas ir didesnį pasirinkimą“.
Kitose Europos šalyse liberalizacija įgyvendinta sėkmingai
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, vis dar pilnai neliberalizavusi elektros energijos rinkos – tai jau pilnai įgyvendinę visi mūsų kaimynai: latviai, estai ir lenkai. Ir kiekviena šių šalių išgyveno tą patį scenarijų: pavyzdžiui, Latvijoje po pilno liberalizavimo įgyvendinimo, elektros kainos kiek paaugo, bet galų gale ėmė mažėti. Tai lėmė atsiradusi konkurencija tarp tiekėjų, kurių kiekvienas nori pasiūlyti geresnę kainą“, – situaciją aiškina prof. V. Jankauskas.
Eksperto teigimu, kaip pavyzdį galime imti pramonės rinkos liberalizavimą: vykdant procesą, dalis rinkos žaidėjų bankrutavo, tačiau ilgoje perspektyvoje viskas susidėliojo į vietas ir liberalizacija atnešė planuotų naudų. Tad nereikėtų baimintis to, kad kai kurie nauji rinkos žaidėjai negeba sklandžiai veikti, mat tuo pat metu kiti paslaugas tiekia sėkmingai, o užsienio pavyzdžiai atskleidžia, kad net ir sudėtingai pradėti liberalizacijos procesai atneša norėtų vaisių. „Svarbu ir tai, kad net nepriklausomam tiekėjui bankrutavus, vartotojai yra apsaugoti, mat jie gauna garantinį elektros tiekimą iki kol pasirašo sutartį su kitu tiekėju“, – sako prof. V. Jankauskas.
Visuomeninis tiekėjas elektros neteikia už dyką
Šiandien visuomeninio tiekėjo klientai elektrą gauna pigiau nei nepriklausomų tiekėjų, tačiau tai nereiškia, kad elektra vartotojams yra dovanojama ar kad nepriklausomi tiekėjai dirbtinai išpučia kainas. Visuomeninis tiekėjas elektrą perka už panašią išaugusią elektros kainą tik parduoda pigiau. Tam, kad galėtų tai daryti, visuomeninis tiekėjas ima paskolas.
Tai reiškia, kad dalį kainos, kurios nemokame šiandien, turėsime susimokėti ateityje per elektros kainos dedamąją, kuri jau dabar yra išaugus dešimt kartų. Tai įrodo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2022 m. pirmajam pusmečiui nustatyta papildoma elektros kainos dedamoji. Ji yra 10 kartų didesnė, nei ta, kurią turėjome 2021 metais (dabar – 1,192 ct/kWh, buvo – 0,112 ct/kWh be PVM).