Didžiausios Baltijos šalyse IT konsultacijų ir paslaugų bendrovės „Alna Intelligence“ atliktas tyrimas atkleidė, kad tik 11 proc. valstybės ir viešųjų įstaigų šalies regionuose bendradarbiauja su informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjais. Specialistų vertinimu, centrinėse valstybės institucijose ir verslo sektoriuje šis rodiklis dabar siekia apie 50 procentų.
„Pagrindinė šio atotrūkio priežastis – viešojo sektoriaus įstaigos regionuose nesiekia efektyvumo. Užsienio šalių valstybės įstaigose apie 60 proc. IT plėtros ir priežiūros darbų atlieka išorės tiekėjai“, – sakė „Alna Intelligence“ direktorius Kazimieras Tonkūnas. Vykdydama tyrimą „Alna Intelligence“ apklausė 900 šalies įstaigų direktorius, finansų, IT, personalo vadovus.
Pasak jo, kai IT galimybių panaudojimas regionuose toks menkas, nėra ir didelės IT paslaugų pasiūlos – dėl šio uždaro rato veiklos efektyvumo atotrūkis tarp nacionalinių ir regioninių organizacijų vis didėja.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, skirtingai nei nacionalinėse organizacijose, su reikiamų IT specialistų trūkumu viešojo sektoriaus organizacijos regionuose dar nesusiduria. Tik 10 proc. įstaigų regionuose neranda reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. 60 proc. organizacijų su tokiomis problemomis nesusiduria, o 20 proc. neturi poreikio samdyti IT specialistų.
„Šie skaičiai rodo, kad IT ūkiams regioninėse viešojo sektoriaus įstaigose ambicingesnių tikslų nėra keliama, tad nėra ir poreikio ieškoti aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Verslo sektoriuje lūžis jau yra įvykęs – rūpinamasi ne tik, kaip mažinti išlaidas IT , bet ir didesniu veiklos efektyvumu. Versle stengiamasi, kad IT padėtų dirbti pelningiau, projektai būtų įgyvendinami greičiau. O regionuose vis dar dažnai į IT žiūrima kaip į aprūpinimą spausdinimo mašinėlėmis“, – sako K. Tonkūnas.
Vadovų apklausa parodė, kad tik 9,5 proc. jų ieško galimybių pagerinti IT ūkio veikimą ir sutrumpinti sprendimų realizavimo terminus. 55 proc. regionų viešojo sektoriaus organizacijų vadovų nurodo, kad yra patenkinti turimu IT ūkiu ir neieško galimybių gerinti jo veiklą.
Pasak K. Tonkūno, nacionalinėse institucijose situacija yra kitokia, kadangi jos patiria spaudimą diegti e. paslaugas gyventojams, susiduria su didesniais modernaus veiklos administravimo iššūkiais. Kaip sėkmingo e. paslaugų diegimo pavyzdį specialistai nurodo Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą. Ja dabar naudojasi jau 650 tūkst. šalies gyventojų.
„Regionuose įstaigos neturi jokių paskatų didinti savo veiklos efektyvumą, o pagrindinė prielaida situacijai keistis – aiški Vyriausybės politinė valia didinti veiklos efektyvumą. Reikėtų pradėti nuo paprastų iniciatyvų, pavyzdžiui, perkelti susirašinėjimą tarp įstaigų į elektroninę erdvę“, – sako „Alna Intelligence“ vadovas. Pasak jo, tokia iniciatyva buvo aptarinėjama ir ES mastu.
„Alna Intelligence“ IT konsultacijas ir paslaugas teikia savo klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Bendrovėje dirba daugiau nei 120 darbuotojų. 2006 m. bendrovė iš tiesioginės veiklos Lietuvoje ir Latvijoje gavo 63,5 mln. litų pajamų, 35 proc. daugiau nei 2005 metais.