Socialiniuose tinkluose pasirodo raginimų pulti Rusijos kibernetines sistemas ir taip bandyti padėti Ukrainai, tačiau kibernetinio saugumo specialistas įspėjo, kad geriau to nedaryti paprastiems žmonėms – taip netyčia galima pakenkti sau. Jis taip pat teigė, kad Ukrainos skaitmeninę erdvę rusams palaužti neturėtų būti taip paprasta, ir vargu, ar nutiks taip, kad šalis liks visai be interneto tiekimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Puolimas prieš rusus gali netyčia atsisukti prieš mus pačius
Vykstančiame Rusijos ir Ukrainos kare atsirado naujas žaidėjas – įsilaužėlių kolektyvas „Anonymous“. Per Rusijos puolimą prieš Ukrainą „Anonymous“ programišiai teigė nulaužę kelias Rusijos Vyriausybės svetaines ir propagandinio televizijos kanalo RT svetainę.
Įsilaužėlių kolektyvas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė dalyvaują „kibernetiniame kare“ prieš Rusijos Vyriausybę. Šis atsakas buvo surengtas reaguojant į, kaip manoma, Rusijos vykdomas masines kibernetines atakas prieš Ukrainos vyriausybines svetaines, kelis bankus bei kitas informacinių technologijų įmones.
Socialiniuose tinkluose pasirodė ir daugiau raginimų atakuoti Rusijos kibernetinę erdvę. Tačiau kaip LRT.lt aiškino Vilniaus universiteto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas, Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Bukauskas, darydami žalą kitiems kibernetinėje erdvėje, netyčia galime padaryti ir fizinę, be to, pakenkti patys sau.
„Paprastų žmonių, ne profesionalų, daromos kibernetinės atakos gali turėti labai rimtų padarinių. Todėl siūlyčiau labai atsargiai viešojoje erdvėje vertinti kvietimus pulti. Pasekmės gali būti nelabai malonios. Su tuo dirba specializuotos struktūros, kurios turėtų tuo užsiimti, ir jos geriausiai žino, kaip ir kas veikia efektyviausiai“, – sakė L. Bukauskas.
Pasak kibernetinio saugumo eksperto, jeigu jaunas, nepatyręs žmogus, atsisiuntęs iš interneto įrankius, kurių nemoka tinkamai valdyti, pradės jais naudotis, kyla pavojus, kad jis nesupras, ką daro. Tokiu atveju gali nutikti taip, kad suveiks įvairios apsaugos sistemos, atjungdamos tam tikrus mūsų pačių išteklius.
„Esu linkęs pasitikėti nacionalinėmis struktūromis, Lietuvos kariuomene, Kibernetinio saugumo centru, kurie, bendradarbiaudami su tarptautine bendruomene, gali pasirinkti tinkamus sprendimus. Jeigu ne kontratakai, tai bent jau mūsų išteklių apsaugai“, – tvirtino L. Bukauskas.
Ką galima padaryti skaitmenėje erdvėje? Apriboti prieigą prie tam tikrų informacinių šaltinių, kurie yra Lietuvoje, arba atvirkščiai, Rusijos valdomuose ištekliuose. Lietuva gali imtis tam tikrų priemonių, apribodama savo piliečių ir svečių prieigą prie propagandinių rusiškų kanalų ir kitokių melagingą informaciją skleidžiančių šaltinių.
Internetą atjungti nėra lengva užduotis
Intensyvėjant karui Ukrainoje, nemažai piliečių nerimauja dėl tiesioginių išpuolių prieš šalies interneto infrastruktūrą. „The Verge“ rašo, jog Rusija anksčiau buvo siejama su DDoS atakomis prieš Ukrainos Vyriausybės svetaines, tačiau visiškas internetinių paslaugų atjungimas reikštų didelį žingsnį toliau – siekį naudojant fizinę ar kibernetinę ginkluotę išjungti telekomunikacijų infrastruktūrą ir nutildyti ukrainiečius.
Invazija jau turėjo įtakos interneto ryšiui kai kuriose šalies dalyse. Panašu, kad šiuo metu daugiausia pranešimų apie gedimus skelbiama aplink Charkovą, antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą, esantį vos už 40 km nuo Rusijos sienos.
Interneto sutrikimų aptikimo ir analizės (IODA) projektas „Georgia Tech“ pranešė apie dalinius sutrikimus, prasidėjusius prieš pat vasario 23-iosios vidurnaktį ir besitęsiančius iki šiol. Nutrūkimai paveikė interneto paslaugų teikėją „Triolan“, kuris aptarnauja daugybę Ukrainos miestų ir kitų vietovių, taip pat ir Charkovą. Vis dėlto kol kas didžiojoje šalies dalyje internetas veikia.
Tai, ar Ukrainoje gali stipriai sutrikti interneto paslaugos, priklauso nuo to, kokią žvalgybinę informaciją turi Rusijos kariuomenė ir kurie taikiniai bus parinkti sunaikinti, teigė L. Bukauskas.
„Pavyzdžiui, interneto mazgai. Jeigu jie arba alternatyvūs kabeliai, radijo stotys, retransliuojantys internetą į kitas šalis, žinomi, gali atsitikti taip, kad bus paveikta tam tikra interneto dalis. Jeigu būtų sunaikinti pagrindiniai elektroniniai vartai, tokiu atveju sutrikimų būtų. Vis dėlto šalis nebuvo numačiusi tokios brutalios atakos.
Tačiau internetas sukurtas kaip nesunaikinamas, padarytas taip, kad visada ieškotų alternatyvių kelių pristatyti interneto paketą į kitą prašomą pasaulio vietą. Jeigu bus galimybė komunikuoti per palydovus, pavyzdžiui, Elono Musko, per kitokius radijo bangomis skleidžiamus siųstuvus ir imtuvus, tada dar bus galima gauti informacijos ir tuo pačiu turėtų veikti informaciniai ištekliai“, – LRT.lt aiškino kibernetinio saugumo specialistas.
L. Bukauskas patikino, kad Ukrainą nuo viso likusio pasaulio atjungti būtų sudėtinga, jeigu pati šalis to nenori.
„Internetas taip sukurtas, kad būtų sunkiai atjungiamas. Rusija, Kinija kuria vadinamąsias sienas, kad filtruotų ir nepraleistų tam tikrų dalykų, atsijungtų nuo interneto. Atjungti nuo interneto gana sunku, jeigu pati šalis to nenori, nebent sunaikinamos žinomos labai tikslios vietos ir nėra paruošta atsarginių sistemų variantų, kurie galėtų perimti darbą vienai sugriuvus.
Tačiau kiek esu girdėjęs, Lietuvos vadovaujama Greitojo kibernetinio reagavimo komanda, kuri, kaip supratau, veikia ne pačioje Ukrainoje, bet yra daugiatautė europietiška kompanija, sudaryta iš profesionalų. Tikiuosi, kad ji padės tam tikrose situacijose suvaldyti bent jau elektroninės erdvės griuvimus“, – sakė specialistas.