Lietuviai jau nebeįsivaizduoja kasdienio gyvenimo be elektroninių paslaugų. Šiuo metu bemaž 8 iš 10 šalies gyventojų internetu tvarko savo finansus ir apsiperka, 7 iš 10 – naudojasi nuotolinėmis viešosiomis paslaugomis, kas antras nuotoliu registruojasi pas gydytojus, o maždaug kas trečias – tokiu būdu lanko įvairius kursus ar mokymus.
Lietuviai jau nebeįsivaizduoja kasdienio gyvenimo be elektroninių paslaugų. Šiuo metu bemaž 8 iš 10 šalies gyventojų internetu tvarko savo finansus ir apsiperka, 7 iš 10 – naudojasi nuotolinėmis viešosiomis paslaugomis, kas antras nuotoliu registruojasi pas gydytojus, o maždaug kas trečias – tokiu būdu lanko įvairius kursus ar mokymus. Pagal dalį šių rodiklių Lietuva lenkia net Vakarų Europos šalis, o ateityje labiausiai tikimasi, kad technologijos dar stipriau pakeis švietimą, sveikatos sistemą, darbo rinką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokius duomenis atskleidė profesinių paslaugų bendrovė „EY“ skaitmeninės visuomenės raidą analizuojantis tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“.
„Atrodo dar prieš gerus 10 metų elektroninė bankininkystė ar apsipirkimas internetu nemažai daliai lietuvių atrodė sudėtinga ir neįprasta. Tačiau dabar tokie įpročiai atrodo savaime suprantami. Akivaizdu, kuo toliau, tuo labiau įgundame internetu naudotis ir kitomis paslaugomis – tam didelį postūmį, be abejonės, suteikė pandemija. Pamatėme, kiek dar daug dalykų gali persikelti į internetinę erdvę ir virsti patogiomis nuotolinėmis paslaugomis“, – pastebi Linas Dičpetris, „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Lietuviai lenkia Vakarų Europos šalis
Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai pagal elektroninių paslaugų naudojimo aktyvumą nė kiek nenusileidžia Vakarų Europai, o kai kuriose srityse net lenkia. Pavyzdžiui, viešosiomis paslaugomis internetu Lietuvoje naudojasi 66 proc. gyventojų, kai Vokietijoje šis aktyvumas tesiekia 23 proc., Didžiojoje Britanijoje – 46 proc., o Prancūzijoje – 51 procentą.
Lietuviai taip pat aktyviau internetu lanko mokymus ar kursus – nuotoliniu būdu papildomai žinių sakosi įgyjantys 32 proc. šalies gyventojų, o Vokietijoje, Prancūzijoje – atitinkamai 16 ir 17 proc. žmonių. Mes taip pat per nuotolį dažniau registruojamės gydytojų konsultacijoms, ieškome darbo, naudodamiesi sporto programėlėmis ir e. platformomis sportuojame.
„Lietuviai iš tiesų tapo uolūs elektroninių paslaugų naudotojai. Tai – gera žinia ir verslui, ir viešajam sektoriui, kurie šiuo metu skiria dideles investicijas skaitmenizacijos procesams. Svarbiausia, kad šios investicijos atneštų apčiuopiamų pokyčių organizacijų viduje – efektyvesnę veiklą, tvaresnius procesus, didesnį konkurencinį pranašumą. Be to, kurtų pridėtinę vertę galutiniam vartotojui – spręstų jo problemas, gerintų aptarnavimą, patogumą, taupytų laiką, paprastintų sudėtingus veiksmus. Ir potencialo čia dar tikrai turime“, – sako L. Dičpetris.
Fokuse – sveikatos ir švietimo sritys
„EY“ tyrimo duomenimis, ateityje lietuviai labiausiai tikisi technologinio proveržio švietimo sistemoje, ypač vaikų ugdyme – 61 proc. gyventojų mano, kad technologijos vaikų lavinimui gali suteikti didelį teigiamą efektą. Tokia pati dalis gyventojų sutinka, kad technologijos teigiamų pokyčių atneštų sveikatos priežiūros sistemai, o 59 proc. – viešųjų paslaugų sektoriui.
„Lietuviai šiuo metu daug reikšmės teikia socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai ir technologiniam raštingumui. Šiuos prioritetus formuoja ir besitęsianti pandemija, ir įtampa darbo rinkoje bei naujų įgūdžių svarba. Kita vertus, tyrimas taip pat rodo, kad žmonės baiminasi skaitmeninės atskirties. Tai – signalas šalies viešajam sektoriui ir valdžiai, kad būtina dar daugiau investuoti į piliečių technologinį raštingumą ir elektroninių paslaugų paprastumą bei prieinamumą“, – pastebi „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Lietuva investuoja vis daugiau
Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, Lietuvos biudžetas pažangių elektroninių paslaugų kūrimui, informacinių technologijų infrastruktūros kokybės gerinimui, gyventojų švietimui ir kitoms skaitmenizacijos reikmėms didėja. Per pastaruosius trejus metus valstybė informacijos ir ryšių technologijoms (IRT) skyrė beveik 400 mln. eurų.
„Pastarųjų metų įgyvendinti IRT projektai leido pasiekti nemažo progreso kuriant naujos kartos prieigas, optimizuojant šalies IT infrastruktūrą, plečiant ir tobulinant viešąsias elektronines paslaugas ir kitose srityse. Ateityje šis biudžetas tik didės – taip pat ir dėl to, kad piliečių poreikiai sparčiai kinta ir auga“, – sako A. Rakauskas, IVPK Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas.
Vien visuomenės švietimui ir skatinimui išmaniai naudotis technologijomis, internetu ir e. paslaugomis nuo 2017 m. Lietuvoje skirta daugiau kaip 16 mln. eurų.
„Pandemijos metai parodė, kad įvairių skaitmeninių paslaugų pasiūla ir technologinis raštingumas yra labai svarbūs veiksniai gerinant gyventojų gyvenimo kokybę. Todėl viešasis sektorius kaip niekada daug dėmesio skiria Lietuvos gyventojų, ypatingai vyresnio amžiaus žmonių, skaitmeninių įgūdžių stiprinimui“, – sako A. Rakauskas.
