Finansų technologijų sektorius pastaruoju metu plečiasi eksponentiniu pagreičiu. Tūkstančiai sukurtų darbo vietų, milijonai sumokami į valstybės biudžetą, aukštos vietos pasauliniame Fintech reitinge – ar bus taip, kad tai taps vienu iš Lietuvos naujosios ekonomikos arkliukų ir netrukus sulauksime „vienaragių“ iš šios srities?
Finansų technologijų sektorius pastaruoju metu plečiasi eksponentiniu pagreičiu. Tūkstančiai sukurtų darbo vietų, milijonai sumokami į valstybės biudžetą, aukštos vietos pasauliniame Fintech reitinge – ar bus taip, kad tai taps vienu iš Lietuvos naujosios ekonomikos arkliukų ir netrukus sulauksime „vienaragių“ (1 mlrd. dolerių vertinamų startuolių) iš šios srities?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apie tai ir kitas sektoriaus aktualijas bus kalbama vasario 22 dieną įvyksiančioje konferencijoje „Fintech Day“, kuriame pranešimą skaitys Liudas Kanapienis, klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos sprendimų srityje besispecializuojančios bendrovės „Ondato“ vadovas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Pažvelkime šiek tiek į praeitį. Finansų paslaugų sektoriuje dirbate apie dešimtmetį. Kai pradėjote, ar jau buvo Fintech samprata?
– Tikrai ne. Apie 2014 metus atsirado sąvoka challenge (liet. iššūkis). Pamenu, buvau Junginėje Karalystėje surengtoje bankų sektoriaus konferencijoje, kur buvo labai linksniuojamas šis terminas. Fintech terminas atsirado kiek vėliau, po metų ar dviejų. Atsirado susivokimas, kad visi iššūkių įsitvirtinusiems bankams kėlėjai užsiima nebe žaidimais, o išties rimtais dalykais ir turi didesnį poveikį sektoriui.
– Ar tuo metu jau buvo susiformavęs aiškus paslaugų, kurias šiuo metu priskiriame Fintech, poreikis?
– Jis visada buvo, tik ilgainiui evoliucionavo ir tapo stipriau išreikštas. Tai, ką šiandien vadiname Fintech, išties yra vartotojų noras turėti patogesnę sąsają su naudojamomis paslaugomis. Tai yra poreikis finansines paslaugas naudoti mobiliuosiuose įrenginiuose arba internetu, ir naudoti taip pat greitai, kaip, tarkim, socialinius tinklus ar siųsti žinutes.
– Kokie pokyčiai Lietuvoje įvyko per pastarąjį laikotarpį?
– Akivaizdu, kad per šį gana trumpą laiką Fintech rinka stipriai užaugo ir šiandien turime jau virš 300 Fintech įmonių. Sakyčiau, svarbiausia tai, kad pasikeitė rinkos dalyvių kompetencija. Jeigu prieš aštuonerius metus buvo vienetai žmonių, suprantančių Fintech sektorių, tai šiandien jų turime jau tūkstančius. Net jeigu neskaičiuotume tų, kuriuos mūsų įmonėms pavyko pritraukti užsienyje. Taip pat įmonių branda jau yra kitame lygyje – jos tampa vis labiau tarptautinėmis, yra stipresnės tiek finansiškai, tiek jau paminėtos kompetencijos prasme.
– Vis dėlto, Lietuva per porą metų kiek nusmuko Fintech reitinge. Pastebima, kad netekome to pagreičio, kurį turėjome anksčiau. Kodėl taip atsitiko ir ar yra vilčių grįžti į viršūnę?
– Manau, labai normalu, kad sektoriui augant greitis šiek tiek lėtėja, todėl per daug to nesureikšminčiau. Juo labiau, kad branda ir kokybė yra svarbesni rodikliai nei kiekybė, ypatingai finansų sektoriuje.
Žinoma, turėjome ir šiokį tokį susvyravimą ir iš reguliuotojo pusės, kas galėjo turėti įtakos tempui, ypatingai naujų licencijų išdavimo srityje, tačiau tikiu, kad sugrįžome į vėžes. Taip pat verta paminėti ir tai, kad esame gana maža rinka su ribotu, nors ir augančiu, kompetencijos kiekiu. Dėl to visai rinkai reikia šiek tiek pasivyti poreikį, reorganizuotis ir galėsime vėl aktyviai kilti į viršų. Vilčių grįžti į viršūnę tikrai yra – turime daug kompetentingų žmonių, galinčių vystyti įvairias, perspektyvias idėjas.
– Kokias pagrindines Fintech tendencijas šiuo metu matote?
– Tai yra rinkos dalyvių ir reguliuotojų noras orientuotis į kokybę ir efektyvumą, kadangi Fintech įmonių, operacijų ir klientų skaičiai jau tapo reikšmingi visai finansų sistemai. Matome, kad efektyvių įrankių pinigų plovimo prevencijai (angl. AML) ir klientų pažinimui (angl. KYC) pritaikymas finansinių įmonių veikloje duoda ypatingai didelę apčiuopiamą naudą. Bent jau mūsų klientus šie produktai paverčia gerokai konkurencingesniais ne tik vietinėje, bet ir pasaulinėje rinkoje. Jie reikalauja mažiau vidinių resursų ir administruojančių žmonių. Manau, efektyvumo tendencija ir ypatingas dėmesys pinigų plovimo prevencijai bus aktualūs artimiausius kelerius metus.
– Kalbant bendrai, ar Fintech sektoriaus augimas nėra ribotas ta prasme, kad kažkada bus sukurti visi sprendimai, patenkinti visi poreikiai ir beliks tik kurti atnaujinimus?
– Inovacijų poreikis bus visada. Poreikiai toli gražu nėra patenkinti, pavyzdžiui, kalbant apie nuotolinį asmenybės nustatymą – šis ir daugelis kitų Fintech sektoriui priskiriamų sprendimų tikrai gali būti patogesni ir mes prisidedame prie jų tobulinimo.
– Grįžkime į Lietuvą. Pagal pritrauktas investicijas šalyje įsikūrusios Fintech bendrovės atsilieka nuo pasaulinių. Ar galime tikėtis, kad šiame sektoriuje užaugs vienaragis?
– Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos startuolių ekosistemai ir asmeniškai manau, kad tai tik pradžia. Tik dabar pradėjome pritraukti tikrą stambiųjų Jungtinės Karalystės ir JAV investuotojų dėmesį. Silikono slėnyje esame vadinami „neatrastuoju brangakmeniu“, todėl akivaizdu, kad didesnės investicijos yra tik laiko klausimas.
Kita vertus, mažesnis turimų lėšų skaičius skatina kūrybiškumą ir atsparumą rinkos poveikiams. Dėl mažumo mūsų bendrovės yra labai lanksčios ir gali išnaudoti įvairiausias progas savo naudai, todėl esu įsitikinęs, kad Fintech sektoriuje tikrai turėsime ne vieną vienaragį. Kurios įmonės tai galėtų būti, turiu susidaręs vaizdą, tačiau nuo įvardinimo susilaikysiu, nes startuolių rinkoje didelis veiksnys yra ir paprasčiausia sėkmė.
