MJJ fondas paskelbė naują septynių mokslininkų sąrašą, kuriems paskirta beveik 200 000 Eur grantų suma tęsti mokslinius tyrimus Lietuvoje. Prieš tris metus sukurtas filantropinis MJJ fondas skirtas teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, kurie gali ir nori prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas paskelbė naują septynių mokslininkų sąrašą, kuriems paskirta beveik 200 000 Eur grantų suma tęsti mokslinius tyrimus Lietuvoje. Prieš tris metus sukurtas filantropinis MJJ fondas skirtas teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, kurie gali ir nori prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo, rašoma fondo siųstame pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Siekdamas pritraukti užsienyje doktorantūrą apsigynusius ir dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, per tris veiklos metus MJJ fondas grantus suteikė 21 konkursą laimėjusiam mokslininkui.
„Kasmet fondas skelbia Mokslo konkursą ir atrinktiems, grįžti į Lietuvą mokslinius tyrimus norintiems tęsti mokslininkams skiria finansinį atlygį. Taip dvigubindami universitetų atlyginimus prisidedame prie mūsų švietimo įstaigų ir mokslo centrų konkurencingumo pritraukiant geriausius protus. Per tris veiklos metus mokslo grantams jau paskirta daugiau nei 600 tūkst. eurų. Nuosekliai augančios tyrėjų bendruomenės patirtis, žinios, inovatyvūs tyrimai vertingi universitetų bendruomenei, o ateityje, daliai jų savo inovacijų pagrindu sukūrus verslus, būtų stambi ekonominė pridėtinė vertė Lietuvai“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, jog ambicingi ir inovatyvūs mokslininkai, kurie savo darbais prisidėtų ne tik prie Lietuvos ekonominio vystymosi, bet ir prie valstybės vardo garsinimo tarptautinėje mokslo arenoje, mums yra itin reikalingi. “Didžiuojamės atrinktais mokslininkais ir dėkojame MJJ fondui už reikšmingą iniciatyvą pritraukiant didžiausius šalies talentus, skatinant mokslo tarptautiškumą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Valstybė taip pat didina finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – šiemet beveik trečdaliu, arba 44 mln. eurų, auga ir tyrėjų atlyginimai. Suvienytomis verslo, privačiomis ir valstybės pastangomis galime daug daugiau“, – sako ministrė.
Vieną iš mokslininkių į savo komandą pritraukęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sako, jog bendradarbiaudami su fondu, universitetai gali prisitraukti perspektyvius mokslininkus ir mokslininkes su tarptautine patirtimi ir suteikti jiems galimybę kurti ateities Lietuvą: „MJJ fondo grantai yra lyg šviežaus oro gūsis Lietuvos aukštojo mokslo padangėje. Juk nėra vertingesnės investicijos nei investicija į žmogiškąjį kapitalą, kuris savo ruožtu kuria net tik naujas žinias, bet ir mokina studentus jas kurti. Tokiu būdu mes užsukame šalies sėkmės ratą, kuris užtikrina mūsų ilgalaikį gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose ir išlikti patrauklia vieta kitų šalių investicijoms. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad, kaip fakulteto dekanas, galiu pasinaudoti MJJ fondo teikiamomis galimybėmis ir prisitraukti į savo bendruomenę tokius įdomius ir išskirtinius žmones kaip dr. Inga Popovaitė.“
Darbus Lietuvoje šiais metais pradedantys septyni mokslininkai planuoja steigti laboratorijas, kurti ryšius su užsienio partneriais, rašyti projektus tarptautiniam finansavimui, aktyviai žiniomis dalytis su studentais bei vystyti galimus projektus su verslu:
1. Mokslininkė dr. Ieva Vasiliauskaitė–Brooks į Lietuvą grįžta po 13 metų praleistų Švedijoje ir Prancūzijoje. Biochemikė, virusologė, struktūrinės biologijos specialistė, publikavusi straipsnius aukščiausio reitingo moksliniuose žurnaluose tokiuose kaip „Nature“ ir „Nature Communications“, darbuosis Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
„Mano tikslas yra Lietuvoje sukurti membraninių baltymų tyrimų laboratoriją, analizuojančią erdvinę šių baltymų struktūrą. Mano žiniomis Lietuvoje šiuo metu nėra šią svarbią sritį vystančių laboratorijų. Taip pat planuoju vystyti bendradarbiavimą su Lietuvos biotechnologijos/farmacijos įmonėmis kuriant naujus tyrimų metodus ir ieškant efektyvesnių vaistų, veikiančių membraninius baltymus. Be to, norėčiau savo žiniomis pasidalinti su Lietuvos studentais kviesdama juos dirbti kartu ir/ar mokydama teorinius kursus universitete“, – apie savo tikslus pasakoja mokslininkė Ieva Vasiliauskaitė-Brooks.
2. Mokslininkė dr. Aušra Baradokė į Lietuvą grįžta po penkerių metų praleistų prestižinėse nanodalelių sintezės, mikrofluidikos ir immunojutiklių mokslinių tyrimų grupėse. Chemijos krypties mokslų daktarė mokslinius tyrimus vykdė 8 – iose mokslinėse grupėse iš kurių 3 Lietuvoje ir 5 užsienio šalyse. Ji pat stažavosi Oksfordo universitete, kur sėkmingai publikavo aukšto lygio mokslinius straipsnius elektrocheminių jutiklių srityje. Šiuo metu gavusi ES ir MJJ fondo finansavimą, jutiklių tyrimus vykdys Valstybiniam mokslinių tyrimų institute, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) ir savo žiniomis dalinsis Vilniaus universitete (VU). Ji Lietuvoje sieks suburti mokslinę grupę, su kuria kurs elektrochemijos matavimo metodus naujoms elektrocheminėms dangoms analizuoti, bei projektuos elektrocheminių sistemų ir lanksčių elektrodų prototipus masinei gamybai, bendradarbiaus su verslu.
„Grįžti nusprendžiau, nes myliu Lietuvą, ir siekiu pasidalinti savo užsienio patirtimi bei žiniomis. Čia noriu pradėti savo kaip nepriklausomo tyrėjos karjerą, pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams ir bendradarbiauti su tarptautinėmis mokslinėmis grupėmis“, – dalinasi Aušra.
3. Iš JAV į Lietuvą, Kauno technologijos universitetą grįžtančios dr. Ingos Popovaitės mokslinių tyrimų kryptys – kosmoso analogai, grupių elgesys kosmoso sąlygomis, didieji tekstiniai duomenys, kompiuteriniai kiekybiniai metodai.
„Lietuvoje matau didelį potencialą savo, kaip mokslininkės, karjerai vystyti. Lietuva 2021 metais tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare ir taip lietuviams atsivėrė naujos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės kosmoso sferoje. Aš noriu vystyti žmogiškųjų faktorių (socialines) kosmoso studijas, ir manau, kad dabar Lietuvoje tam atsiveria daug galimybių. Taip pat noriu prisidėti prie socialinių mokslų absolventų analitinių ir technologinių įgūdžių lavinimo. Lietuvoje vis dar trūksta duomenų analizės specialistų, ir ypač turinčių socialinių ar elgsenos mokslų išsilavinimą. Manau, kad su savo žiniomis ir sugebėjimais tai tikrai galėsiu padaryti“, – dalinasi Inga Popovaitė.
Inga taip pat sieks prisidėti prie Lietuvos mokslo tarptautiškumo stiprinimo, dirbant su duomenimis iš JAV esančios Marso dykumos tyrimo stoties (Mars Desert Research Station), mezgant santykius su Lenkijoje esančia LunAres tyrimo baze ir kitais Europos mokslininkais, dirbančiais šioje srityje. Tai prisidės stiprinant Lietuvos konkurencingumą kosmoso tyrimų srityje.
4. Iš Glazgo universiteto į Lietuvą grįžtančio dr. Vytauto Žičkaus mokslinių tyrimų kryptis – fluorescencijos mikroskopija. Tai yra galingas vaizdinimo metodas prisidėjęs prie daugelio atradimų įvairiose mokslo srityse, ypač ląstelių biologijoje. Fizikas Vytautas Žičkus kartu su FTMC plazmonikos ir nanofotonikos laboratorija ir Univeristy of Glasgow Extreme Light grupe tyrinėjantis kaip plazmoninės struktūros (pagamintos FTMC) įtakoja gyvų, fluorescuojančių ląstelių vaizdinimą, pritaikomą vėžinių ląstelių ir kitų sistemų tyrimams, mokslinę veiklą tęs iš Lietuvos.
„Mano ilgalaikis planas yra vystyti bendradarbiavimą tarp Glazgo universiteto ir FTMC. Tikiuosi, kad tai man padės ateityje suburti savo taikomosios optikos ir vaizdinimo mokslinę grupę, kuri kurtų naujus vaizdinimo metodus, padėsiančius atsakyti į įvairius biomedicinos klausimus. Be specifinių mokslinių tikslų, taip pat tikiuosi prisidėti prie mokslo politikos kuriant geresnes sąlygas ateities mokslininkų kartoms. Mano nuomone, pastaraisiais metais sąlygos vykdyti pasaulinio lygio tyrimus Lietuvoje sparčiai gerėja. Ilgalaikės mokslininko karjeros perspektyvos Lietuvoje dabar yra geresnės nei pvz. Jungtinėje Karalystėje ar kitose vakarų šalyse. Bet svarbiausias „niukstelėjimas“ grįžti buvo MJJ fondo parama – be ypač svarbios finansinės paramos, tokio fondo egzistavimas siunčia stiprų signalą, kad tarpautinė patirtis yra reikalinga ir vertinama Lietuvoje“, – apie savo tikslus ir pasirinkimą grįžti pasakoja Vytautas.
5. Į Lietuvą dėstyti ir kurti mokslinės grupės atvykusi kolumbietė dr. Maria Fernanda Torres Jimenez darbuosis VU Gyvybės mokslų centre (GMC). Mokslininkė tyrinėja biologinę įvairovę ir evoliuciją pasitelkdama bioinformatiką, duomenų analizę ir duomenų vizualizavimą. Jos tyrimus skatina susidomėjimas pasaulinės biologinės įvairovės nykimo problemomis, įtraukiant bendruomenes.
„Noriu Vilniaus universitete įkurti gamtosauginės genomikos tyrimų grupę, kuri pritrauktų studentus, besidominčius pasaulinės biologinės įvairovės nykimo problemomis ir organizmų genetinės variacijos stebėjimu. Daug metų tyrinėjusi tropinių gyvūnų ir augalų rūšių atsiradimą ir evoliuciją, atvykau į Lietuvą atsiveždama filogenomikos, genomo surinkimo ir populiacijos genomikos patirtį. Su komanda planuoju rinkti vietinių rūšių genominius duomenis jų genetinės įvairovės būklės stebėjimui ir jų atsparumo būsimiems klimato kaitos scenarijams nustatymui“, – dalinasi Maria Fernanda. Maria turi daugiau nei 10 metų darbo patirties biologinės įvairovės ir evoliucijos srityse. Bakalauro laipsnį įgijo Universidad de los Andes (Kolumbija), o Edinburgo ir Geteborgo universitetuose apsigynė doktorantūros laipsnį.
6. Iš Geteborgo universiteto į VU GMC grįžtančio biochemiko dr. Dariaus Šulskio mokslinių tyrimų kryptis – tirti baltymus, kurie dalyvauja įvairiuose galvos smegenų ligose (Alzheimerio, Parkinsono). Pagrindiniai tyrimų tikslai – nustatyti naujas baltymų sąveikas ir struktūras, kas prisidėtų prie geresnio supratimo apie jų mechanizmus ir leistų naujus farmacinius tyrimus.
„Pasirinkęs studijuoti doktorantūrą Švedijoje, norėjau įgauti daugiau patirties ir naujų įgūdžių, kuriuos galėčiau panaudoti grįžęs į Lietuvą. Taip pat prie grįžimo į Lietuvą daug prisidėjo VU GMC. GMC duoda visas galimybes atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurie laisvai gali varžytis su žymiausiais pasaulio universitetų darbais“, – apie motyvaciją grįžti pasakoja Darius.
7. Mokslininkas Egidijus Auksorius po 16 metų studijų ir darbo JK, JAV, Prancūzijoje, Lenkijoje, į Lietuvą, FTMC grįžo norėdamas įvairiose pasaulio mokslo institucijose sukauptą patirtį ir žinias panaudoti savoje šalyje.
„Planuoju ne tik įkurti optinės koherentinės tomografijos laboratoriją, bet taip pat prisidėti prie tarpdisciplininių mokslų plėtros Lietuvoje. Taip pat planuojame su Lietuvos oftalmologais jų praktikoje pritaikyti mano laboratorijoje vystomus optinės koherentinės tomografijos metodus. Planuoju tęsti ir tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš viso pasaulio, ypač su buvusiais kolegomis iš Lenkijos ir Prancūzijos mokslo institucijų“, – planais dalinasi Egidijus Auksorius.
Šiuo metu FTMC savo laboratoriją kuriantis Egidijus, dar doktorantūros studijų metu Londono imperatoriškajame koledže sukonstravo super-rezoliucinį STED mikroskopą, kuris buvo pirmasis toks už jo išradėjo ir Nobelio premijos laureato prof. Stefano Hello laboratorijos ribų. Keturių metų podaktarines studijas mokslininkas atliko Harvardo medicinos mokykloje, stažavosi Institut Langevin Paryžiuje, dirbo Varšuvoje.
Grįžęs E. Auksorius siekia išvystyti Lietuvoje naują mokslinę sritį – žmogaus akies mikroskopiją kuri gebėtų tiksliai diagnozuoti akies ligas ankstyvoje jų stadijoje. Šiuo metu tokios akies neurodegeneracinės ligos kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija yra pagrindinė žmogaus aklumo priežastis, tačiau egzistuojantys standartiniai diagnozės metodai yra nepakankamo greičio ir erdvinės rezoliucijos, kad galėtų užregistruoti vaizdus tinkančius išsamiai akies tinklainės ligos diagnozei.
