9 iš 10 interneto vartotojų jau yra ką nors pirkę internetu. E. prekyba išgyvena neįtikėtiną plėtrą, rodo interneto vartotojų tyrimo duomenys. Trys ketvirtadaliai interneto vartotojų nurodo ką nors pirkę internetu pastarąjį mėnesį. Daugumoje produktų kategorijų perkančiųjų internetu yra daugiau arba tiek pat nei fizinėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.
9 iš 10 interneto vartotojų jau yra ką nors pirkę internetu. E. prekyba išgyvena neįtikėtiną plėtrą, rodo „Kantar“ interneto vartotojų tyrimo duomenys. Trys ketvirtadaliai interneto vartotojų nurodo ką nors pirkę internetu pastarąjį mėnesį. Daugumoje produktų kategorijų perkančiųjų internetu yra daugiau arba tiek pat nei fizinėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pirkti internetu tapo norma. Tarp interneto naudotojų, tokių, kurie neperka internetu, jau liko vienetai – apie 6 proc. Tad skverbtis, galima sakyti, artėja prie maksimalios, o šių platformų turėtojai dabar turi galimybę didinti vartotojų pirkinių reguliarumą ir dažnį, auginti krepšelį arba plėsti vartotojo naudojamų e. parduotuvių sąrašą“, – akcentavo „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Šiuo metu reguliarių e. pirkėjų Lietuvoje yra per 63 procentus, tiek jų nurodė pirkę internetu per pastarąjį mėnesį. Daugiau nei pusė vartotojų (58 proc.) internetu pirko per pastarąją savaitę.
„Tokių pirkėjų, kuriems e. pirkiniai tapo neatsiejama rutina, jau turime apie penktadalį, jie perka bent sykį per savaitę arba dažniau. Įdomu tai, kad iš 22-jų mūsų tiriamų produktų kategorijų, tik trijose vartotojai atsakė labiau linkę pirkti fizinėse parduotuvėse: tai yra pirkiniai susiję su maisto, buitinės chemijos ir asmens higienos kategorijomis. Visur kitur pirkėjai pasakė internetu jau perkantys dažniau arba tiek pat kiek fizinėse parduotuvėse“, – pastebi J. Dundulytė.
Perkant lemia prekės aprašymas puslapyj
Ekspertės teigimu, iš „Kantar“ grupės atliktos tarptautinės e. komercijos studijos matyti, kad vienas iš kertinių elementų, nulemiantis sprendimą dėl pirkinio, yra prekės ar paslaugos detalizavimo puslapis (ang. PDP, product detail page).
„Rinkodaros profesionalams jokia paslaptis, kad prekės aprašymo puslapis turi lemiamos įtakos priimant sprendimą dėl pirkinio. Studija atskleidžia, kad tarp perkančiųjų internetu, kone pusė (45 proc.) nurodė aplankę produkto detalizacijos puslapį paties pirkimo metu, be to, iš visų skyrusių kuriam nors komunikacijos kanalui pirmąją vietą, 41 proc. jų nurodė, kad PDP turėjo lemiamą įtaką sprendimui pirkti“, – sakė J. Dundulytė.
Nepaisant produkto aprašymo internete svarbos, tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) ekomercijos profesionalų sako optimizuojantys juos paieškai (SEO). O paieška internete, minėtos studijos duomenimis, yra antras pagal svarbą kanalas pirkėjams internete pirkimo metu.
Antroje vietoje pagal įtaką pirkimo metu – paieška
„Pirkimo momentu, 40 proc. pirkėjų dar žvalgosi ir paieška yra antras pagal įtaką kanalas po jau minėto produkto puslapio. Pirkėjas naršo vesdamas raktažodžius, skaito detalizacijas, atsiliepimus, kol galiausiai įsigyja pirkinį. Be to, svarbu turėti minty, kad pirkėjų, kurie ieško tiesiog tam tikros prekės ar paslaugos yra daugiau nei ieškančiųjų specifinio gamintojo ar prekės ženklo (37 proc. vs 31 proc.), tad svarbu sudėlioti ir tinkamą paties produkto kategorijos komunikaciją“, – sakė „Kantar“ ekspertė.
Pasak jos, „Kantar“ Interneto naudotojų tyrimo duomenimis, Lietuvoje 3 iš 4 interneto naudotojų ieško internete informacijos apie prekes ar paslaugas, kas antras lygina prekių ir paslaugų kainas, tiek pat – skaito vartotojų atsiliepimus.
Fizinėms pardavimo vietoms teks permąstyti savo vaidmenį
Kai kuriose kategorijose tradiciškai pirkėjai labiau rinkę rinktis e. parduotuves nei fizines pardavimo vietas. Tai yra su kelionėmis susijusios sritys: apgyvendinimas, bilietai į renginius ar kelionės. Taip pat internetu labiau nei gyvai žmonės linkę pirkti draudimo paslaugas (18 proc. perka tik internetu vs 2 proc. perka tik fizinėse vietose).
Kone penktadaliui žmonių jau tapo nesvarbu, kur pirkti drabužius – internete ar gyvai, jie vienodai renkasi abu variantus. Buitinės technikos, maisto papildų ir vaistų bei avalynės pirkėjai, kuriems nesvarbu formatas (internetu ar fiziškai), taip pat sudaro jau po daugiau nei dešimtadalį pirkėjų. Kategorijos, kuriose lieka santykinai nemaža dalis (apie 10 proc.) besirenkančiųjų išskirtinai fizines parduotuves: avalynė, drabužiai, vaistai, maisto prekės.
„Ten, kur nebūtina apžiūrėti, pačiupinėti, natūraliai ėmė dominuoti patogus e. pirkimo būdas. Analizuojant, kuriose kategorijose linkstama pirkti daugiausia arba išimtinai tik fizinėse parduotuvėse, iš esmės beliko maisto prekės. Tad panašu, kad artimiausiu metu fizinių parduotuvių vietos turės permąstyti savo vaidmenį vartotojo pirkimo kelionėje“, – reziumavo„Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Apie tyrimą
Kantar Atlas™ ir Interneto vartotojų tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2021 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1830 15–74 m. Lietuvos gyventojai.
