Pernai sukčiai iš gyventojų ir įmonių Lietuvoje išviliojo net 10,2 mln. Eur – dvigubai daugiau nei 2020 m., rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Nuotoliniai sukčiai dažnai siekia išvilioti ne tik žmonių turtą, bet ir asmeninius duomenis. Jie kenkia įvairiais būdais: atakuoja skambučiais, melagingomis SMS žinutėmis ar net įsilaužia į bendrovių sistemas.
Pernai sukčiai iš gyventojų ir įmonių Lietuvoje išviliojo net 10,2 mln. Eur – dvigubai daugiau nei 2020 m., rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Nuotoliniai sukčiai dažnai siekia išvilioti ne tik žmonių turtą, bet ir asmeninius duomenis. Jie kenkia įvairiais būdais: atakuoja skambučiais, melagingomis SMS žinutėmis ar net įsilaužia į bendrovių sistemas. Apie įsimintiniausias sukčių atakas pernai Lietuvoje ir pasaulyje pasakojama pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Daugumai mūsų sukčiai nuo seno siejasi su melagingais skambučiais telefonu. Deja, šiandien nuotoliniai sukčiai atakuoja daugybe skirtingų būdų: siunčia melagingus el. laiškus, kenksmingas nuorodas, apsimeta pirkėjais ar pardavėjais skelbimų portaluose, pasisavina tapatybes socialiniuose tinkluose. Sukčiams vis „išmanėjant“, geriausias ginklas nuo apgavysčių – mūsų sąmoningumas ir budrumas“, – įsitikinęs Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
700 mln. nutekintų duomenų
Vieni įsimintiniausių nuotolinių sukčių išpuolių – nutekintų asmeninių duomenų paviešinimas internete. Sukčių taikinyje atsidūrė ne viena tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žinoma bendrovė.
„Augantį kibernetinių išpuolių mastą rodo pernai įvykęs įsilaužimas į profesionalus vienijantį soc. tinklą „Linkedin“. Sukčiai nutekino ir duombazių dalinimosi forume „RaidForums“ viešai pardavinėjo 700 mln. žmonių asmeninę informaciją – tai sudaro net 93 proc. visų soc. tinklo vartotojų“, – pasakoja G. Butėnas.
Technologijų direktorius priduria, kad: „nors verslas nuolat ieško būdų kaip dar labiau apsaugoti klientų duomenis, svarbus ir žmonių atsakingumas. Visų pirma, savo paskyras reikėtų apsaugoti stipriais slaptažodžiais ir jokiu būdu nenaudoti tų pačių slaptažodžių skirtingoms paskyroms. Net ir įsilaužus į vieną paskyrą, tada būsite ramesni, kad likusios jūsų paskyros – saugios“.
Telefonu išvilioti tūkstančiai
Nors apgaudinėjimas telefonu – ne naujiena, nuotoliniai sukčiai kasmet randa gudrių būdų kaip apgauti lietuvius. Pernai telefonu paskambinę ir banko darbuotojais prisistatantys rusakalbiai apgavikai bandė išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis.
Didžiausia birželį sukčių išviliota pinigų suma siekia daugiau nei 11 tūkst. eurų, rodo Lietuvos policijos duomenys.
„Sukčiai dažnai skubina žmones, stengiasi sukelti paniką, nes taip lengviau juos paveikti. Išlikite budrūs, net jei tikrai panašu, jog skambina iš banko – pavyzdžiui, ekrane rodomas konkrečios įstaigos pavadinimas, prisistatoma realiais darbuotojų vardais ir pavardėmis. Stenkitės išlikti ramūs ir prieš atsakydami į klausimus, racionaliai įvertinkite situaciją“, – paaiškina „Bitės“ technologijų direktorius.
Melagingų žinučių atakos
Žmonės pernai buvo atakuojami ir melagingomis trumposiomis SMS žinutėmis: ragino spausti kenkėjišką nuorodą ir suvesti mokėjimo kortelės ar kitus asmeninius duomenis. Vienas tokių pavyzdžių – radviliškietis gavo SMS pranešimą apie užblokuotą „Smart-ID“ programėlę. Žinutėje buvo ir kenkėjiška nuoroda, kurioje įvedus „Smart-ID“ PIN kodus, vyrui nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
„Žmonės visuomet turėtų būti atsargūs ir neatidarinėti neaiškios kilmės nuorodų. Ypač tada, kai žmogus skubinamas tą padaryti. Tai iškart turėtų sukelti įtarimą. Net jei siuntėjo adresas atrodo patikimai, o paspaudus nuorodą esate nukreipiami į savo interneto banką, tai gali būti sukčių apgaulė, kuri gali baigtis – išviliotais pinigais“, – sako G. Butėnas.
Svarbu įsiminti, kad valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu SMS žinute, el. paštu atskleisti asmeninę informaciją.
Apsimestiniai el. laiškai
Vienas populiariausių sukčių įrankių – el. laiškai, kadangi el. pašto adresą galima nesunkiai rasti internete ir taip pasiekti norimą žmogų. Pernai sukčiai dažnai veikė tokiu principu – įmonėms siuntė laiškus apie pasikeitusią klientų ar partnerių banko sąskaitą ir prašė pervesti pinigų. Nuo šių sukčių pernai nukentėjo vieno Lietuvos miesto kultūros ir sporto centras, iš kurio pasisavinta daugiau nei 35 tūkst. eurų ir dvi Šiaulių apskrities įmonės, praradusios net 14 ir 19 tūkstančių eurų.
„Sukčiai el. laiškus dažniausiai siunčia iš labai panašių el. pašto adresų, kurie nuo klientų ar partnerių skiriasi vos viena raide ar skyrybos ženklu. Nepakliūti į jų pinkles padės tik budrumas – sulaukę galimai fiktyvaus laiško visuomet pirmiausia paskambinkite konkrečiam žmogui ir įsitikinkite, kad laišką tikrai siuntė jis“, – teigia „Bitės“ technologijų direktorius.
„Bitė“ kartu su Lietuvos policija pristatė naują puslapį, kuris padeda geriau atpažinti populiariausias nuotolinio sukčiavimo rūšis Lietuvoje, sužinoti, kaip į nuotolinių sukčių pinkles nepakliūti. Pirmą kartą šalyje pristatytas ir audiogidas, kuriuo gali naudotis silpnaregiai ir tinklalaidžių gerbėjai. Pirmąjį tokį audiogidą įgarsino radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė.
