Daugiau nei pusė interneto vartotojų bent sykį per savaitę pasinaudoja mokamu TV turiniu, rodo pasauliniai „Kantar“ duomenys. Du trečdaliai šių žiūrovų kasdien tokiam turiniui skiria ne mažiau kaip dvi valandas. Tendencijos atsirita ir į Lietuvą – mokamu TV turiniu jau naudojasi beveik kas penktas, dar dešimtadalis planuoja. 
Daugiau nei pusė interneto vartotojų bent sykį per savaitę pasinaudoja mokamu TV turiniu, rodo pasauliniai „Kantar“ duomenys. Du trečdaliai šių žiūrovų kasdien tokiam turiniui skiria ne mažiau kaip dvi valandas. Tendencijos atsirita ir į Lietuvą – mokamu TV turiniu jau naudojasi beveik kas penktas, dar dešimtadalis planuoja. Tyrėjai prognozuoja, kad šios per pandemiją įsivyravusios tendencijos nedings ir slopstant ribojimams.
Sykį išmėginę paties pasirenkamą turinį, vartotojai greičiausiai nebus linkę jo lengvai atsisakyti.
„Mokamų platformų populiarumą pakurstė ne tik karantino ir pandemijos apribojimai. Prisidėjo ir tai, kad pačios platformos konsolidavosi, keitėsi, kūrėsi naujų, teikė vis patrauklesnių vartotojams pasiūlymų – tiek turinio, tiek kainos prasme. Žinoma, lieka klausimas, kiek šis įprotis pirkti tokių platformų prenumeratą išliks išnykus pandemijos apribojimams bei gyvenimui grįžus į laisvas vėžes. Vis dėlto, didelė tikimybė, kad pabuvęs pats sau programų direktoriaus vaidmeny, žiūrovas tokios valdžios lengvai neatsisakys“, – prognozuoja Lina Petraitienė, „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Kontrolės jausmą lydi pasirinkimų nuovargis
TV turinio prenumeratoriams svarbus kontrolės jausmas: „Kantar“ duomenimis, 68% jų sutinka vertinantys galimybę žiūrėti ką jie nori ir kada nori. Naujas turinys čia yra pagrindinis masalas – 74 % vartotojų pritarė teiginiui, kad daugiausia įsijungia naują turinį. O beveik pusė (45 %) vartotojų dažniausiai žiūri savo jau pamėgtas laidas ar serialus. Pasak L. Petraitienės, lietuviški duomenys taip pat patvirtina tendenciją pačiam rinktis turinį.
„Žiūrint į TV rodiklius, matome, kad pusė Lietuvos gyventojų turi galimybę žiūrėti atidėtą TV turinį, o ketvirtadalis tai daro reguliariai, bent kelis sykius per savaitę. Pastebime, kad tendencija siųstis filmus mažėja, 8 iš 10 žmonių žiūri turinį prisijungę (online). Be ilgus metus vienvaldžio video turinio lyderio „Youtube“, vietą po saulę išsikovojo ir lietuviškos vaizdo turinio platformos („Go3“, „TV3 Play“) ar internetu transliuojami TV kanalai, tokie kaip DELFI TV, LRT.lt, LNK.lt, LRYTAS TV – jų bendra dienos auditorija, „Atlas“ duomenimis jau siekia apie 22 procentus“, – sakė ekspertė.
Prenumeratos platformų prieinamumą didina ir tai, kad vis daugėja partnerysčių, kai šios paslaugos traukiamos į interneto ar mobiliųjų operatorių paslaugų planus, suteikiamas išskirtinis turinys. Lietuvoje taip pat matome apsčiai tokių pavyzdžių: pvz., „Telia TV“ be savo paties produkto turi partnerystę su HBO, GO3; „Tele2“ bei „Bite“ taip pat yra įtraukusios GO3 į savo paslaugų paketą. TV3 platformos GO3 prenumeratoriams kai kurių lietuviškų laidų ir serialų turinį pateikia anksčiau negu per TV.
„Į ką verta atkreipti dėmesį – kad pasaulyje vaizdo platformų vartotojai jaučia pasirinkimo nuovargį. Net 43 proc. šių paslaugų vartotojų sako, kad praleidžia per daug laiko spręsdami ar ieškodami, ką žiūrėti. Algoritmo pateikiamos rekomendacijos, kurias pateikia platformos, ne visada pasiteisina, tuomet žiūrovai verčiau kliaujasi draugų ar artimųjų rekomendacijomis, tad čia yra daug erdvės kaip suteikti vartotojui asmeninį turinį“, – pastebi L. Petraitienė.
Nykstant slapukams sunkiau suasmeninti turinį
„Kantar“ media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovės Giedrės Juronienės teigimu, išnykstant slapukams, sudėtingiau tampa ne tik pateikti geresnes turinio rekomendacijas, bet ir matuoti auditoriją bei jų persidengimą.
„Vis labiau populiarėjant video pagal poreikį ir srautinėms transliacijoms, matyti bendrą auditorijos vaizdą ir persidengimą tarp įvairių platformų tampa kritiškai svarbu. Tokiu būdu galime geriau kontroliuoti investicijas į reklamą, geriau suplanuoti media tinklelius. Kartais vartotojų migracijų net neįmanoma nuspėti – kaip kad anksčiau įvyko su „TikTok“ bumu ar „Zoom“ platformos mega išpopuliarėjimu per pandemiją. Geriausia fiksuoti tendencijas dar jų ištakose. Tai įmanoma ne laukiant savo teritorijoje (TV kanalo, interneto puslapio ar kt.), o matuoti judant kartu su žmonėmis: ką stebi auditorija, kur telkiasi jų dėmesys, kur vyksta kismas“, – akcentavo „Kantar“ Giedrė Juronienė.
„Kantar Atlas™“ ir „Interneto naudotojų tyrimas“ analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2021 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1830 15–74 m. Lietuvos gyventojai. Pasauliniai duomenys pateikiami iš „Kantar“ grupės analizės „Media Trends and Predictions 2022“.
