Jei dar prieš keletą metų miestai siekė apskritai pradėti rinkti ir sisteminti įvairius duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, ką su jais daryti: kaip eismo, oro, energijos naudojimo ar kitą informaciją panaudoti problemų sprendimui bei geresnių paslaugų kūrimui.
Jei dar prieš keletą metų miestai siekė apskritai pradėti rinkti ir sisteminti įvairius duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, ką su jais daryti: kaip eismo, oro, energijos naudojimo ar kitą informaciją panaudoti problemų sprendimui bei geresnių paslaugų kūrimui. Šias ir kitas įžvalgas iš lapkritį Barselonoje vykusios parodos „Smart City Expo“ parsivežė Klaipėdos LEZ inovacijų projektų vadovas Karlas Impinnisi.
Klaipėdos LEZ atstovai išmaniųjų miestų tendencijomis jau kurį laiką domisi dėl paprastos priežasties – LEZ teritorija faktiškai ir dabar yra „miestas mieste“ su 6000 tūkstančių darbuotojų bei vieninga infrastruktūra, tačiau kartu ji yra neatsiejama Klaipėdos miesto dalis, su miesto ekosistema glaudžiai susijusi socialiniais, eismo, inžineriniais ir kitais ryšiais.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė (VB) jau yra įgyvendinusi tokius išmaniuosius sprendimus kaip daiktų interneto (IoT) tinklą įvairiems davikliams, kvapų stebėsenos ir modeliavimo sistemą, teritorijos 3D modelį, automatizuotus tam tikrus duomenų apsikeitimo ar skaitiklių informacijos nurašymo procesus. LEZ VB taip pat jau diegia ir pavasarį ketina paleisti išmaniąsias eismo srautų stebėsenos ir automobilių statymo sistemas, taip pat svarstomos ir ieškomos galimybės vystyti atliekų stebėjimo ir tvarkymo sistemą.
Dėl šių priežasčių K. Impinnisi Barselonoje nagrinėjo naujausias išmaniųjų miestų tendencijas, technologinius ir duomenų sprendimus bei galimas partnerystes.
Pasak jo, vienas ryškiausių šių metų renginio aspektų buvo „miestų skaitmeniniai dvyniai“, t.y. Miestų ar teritorijų ir jose vykstančių procesų atkartojimas virtualioje platformoje. Tokio tipo sprendimai leidžia patogiai skaitmeninėje erdvėje atvaizduoti tokius miestuose vykstančius procesus kaip eismas ir transportas, statybos ir teritorijų planavimas, ryšiai ir infrastruktūra ir kt.
„Skaitmeninių miestų dvynių vertė yra galimybė atlikti įvairius procesų modeliavimus dar prieš imantis konkrečių projektų ir šitaip prognozuoti jų teigiamą ar neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, bet kokį transporto infrastruktūros ar statybų poveikį žmonių ar automobilių eismui šitaip galima įvertinti kone realiomis sąlygomis ir pagal tai daryti sprendimus. Skaitmeniniai miestų dvyniai leidžia efektyviau valdyti miestų turimus resursus, o naujus sprendimus modeliuoti saugiai, atsakingai ir pasvertai“, – pasakoja K. Impinnisi.
Kita ryški tendencija iš Barselonos – duomenys. Jei pasaulio miestai ir teritorijoje jau kurį laiką kaupė eismo, šviesoforo, oro, atliekų, viešojo transporto ir kitų miesto paslaugų duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, kaip juos panaudoti praktikoje – optimizuojant esamas ir kuriant naujas paslaugas. Pavyzdžiui, tinkamai paruošti duomenys pamažu pradedami derinti su dirbtinio intelekto galimybėmis modeliuojant ir prognozuojant atitinkamus miesto poreikius, užbėgant problemoms už akių ar ieškant sunkiai pastebimų priklausomybių sistemose. Paprastas to pavyzdys galėtų būti automatizuotas eismo ir šviesoforų valdymas, nukreipiantis srautus nuo taršos šaltinių ar priešingai – nerekomenduojantis vykti į didesnę taršą patiriančias vietas.
Dar viena pastebima šių metų tendencija – taršos ir oro kokybės stebėsena. Pasaulio miestai vis daugiau dėmesio skiria gyvenimo kokybei, aplinkai, problemų prevencijai, realaus laiko įspėjimams, dėl to renginyje buvo pristatoma daug techninių sprendimų – jutiklių, sensorių, stotelių, sistemų ir platformų. Žinoma, parodoje buvo gausu ir elektrinių ar vandeniliu varomų transporto priemonių, saulės energetikos, darnaus judumo ir kitų sprendimų.
Pasak K. Impinnisi, Barselonos parodos tendencijos patvirtina poreikį esamus technologinius sprendimus ar turimus duomenis jungti į vieningas informacines platformas, vienodinti technologinius standartus, dalintis ištekliais.
„Šiandien su duomenimis galima padaryti didelių ir svarbių sprendimų. Svarbu, kad kuo daugiau duomenų būtų apskritai prieinami, o tuomet – tinkamai sisteminami, apibendrinami, analizuojami ir, svarbiausia, pasitelkiami sprendimų priėmimui. Klaipėdos LEZ duomenų klausimu įsipareigoja laikytis atviro požiūrio tiek teritorijos viduje, tiek su miesto ir rajono partneriais – daugelis jau turime įvairiausių jutiklių ir statistikos, todėl būtų prasminga visa tai jungti ir matyti bendrą vaizdą, pagal kurį miestas ir pavienės organizacijos galėtų įgyvendinti taiklius, apskaičiuotus ir daugeliui aktualius sprendimus“, – sako K. Impinnisi.
