Nors didesnė dalis žmonių nuotolinį bendravimą per šventes vertina neigiamai, penktadalis Lietuvos gyventojų bent vieną iš žiemos švenčių šįmet ketina minėti nuotoliniu būdu, rodo atlikta šalies gyventojų apklausa. Etnologai savo ruožtu ramina: papročius ir tradicijas galima išlaikyti ir per nuotolį. 
Nors didesnė dalis žmonių nuotolinį bendravimą per šventes vertina neigiamai, penktadalis Lietuvos gyventojų bent vieną iš žiemos švenčių šįmet ketina minėti nuotoliniu būdu, rodo „Telia“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Etnologai savo ruožtu ramina: papročius ir tradicijas galima išlaikyti ir per nuotolį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pernai per didžiąsias metų šventes šalyje buvo paskelbtas karantinas, todėl dauguma žmonių neturėjo pasirinkimo ir su artimaisiais bendravo virtualiai. Ar šįmet galios kokie nors judėjimo ribojimai, kol kas neaišku, tačiau dalis žmonių jau dabar žino, kad švęs nuotoliniu būdu: Kūčias taip sutikti ketina 12 proc., Kalėdas – 14 proc., o Naujuosius – dar 15 proc. Lietuvos gyventojų“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.
Gyvai su artimaisiais Kalėdas sutikti planuoja ketvirtadalis apklaustųjų, likusiųjų sprendimas priklausys nuo situacijos šalyje.
Apskritai žiemos švenčių sutikimą nuotoliniu būdu daugiau žmonių vertina neigiamai (42 proc.) nei teigiamai (27 proc.). Tarp svarbiausių nuotolinio šventimo trūkumų net 7 iš 10 gyventojų nurodė, kad jis niekada neatstos gyvo bendravimo. Daugiau nei pusė žmonių taip pat pastebėjo, kad bendraujant vaizdo skambučiu nesijaučia šventinės atmosferos, trūksta šventinio šurmulio ir tai atitolina šeimas, draugus.
Tačiau vaizdo skambučiai per šventes turi ir privalumų: beveik pusė apklaustųjų pasidžiaugė, kad tai leidžia pabendrauti su emigravusiais giminėmis, 4 iš 10-ies vertina artimųjų sveikatos saugojimą, o kas trečias pastebėjo, jog susitikimą pakeitus vaizdo skambučiu patiriama mažiau išlaidų maistui, gėrimams, transportui.
Vienas šventes technologijos jau išgelbėjo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros vedėjos dr. Laimos Anglickienės teigimu, bendrystė yra vienas iš svarbiausių Kūčių ir Kalėdų elementų – jos suvienija šeimas ir net kelias šeimų kartas.
„Pernai metai buvo išskirtiniai, bet daugelis per tuos daugiau nei 9 pandeminius mėnesius spėjome įvaldyti naująsias technologijas. Jos padėjo mums pamatyti vieni kitų šventiškai papuoštus namus, iškilmingai paruoštą Kūčių vakarienę, išgirsti vieni kitų balsus, perduoti šventinius sveikinimus“, – sako L. Anglickienė.
Anot jos, tai, kad daugiau žmonių nuotolinį šventimą vertina neigiamai nei teigiamai, rodo, jog vaizdo skambučiai negali atstoti gyvo bendravimo. Be to, žmonėms svarbus ne tik pats susitikimo faktas, bet ir pasiruošimo šventei ritualas: bendras Kūčių stalo dengimas, maisto ruošimas, taip pat šventinis šurmulys ir jaudulys, artimųjų apkabinimai. Todėl etnologė nemano, kad pandemija ilguoju laikotarpiu turės didelę įtaką ir kaip nors pakeis švenčių tradicijas – gyviems susitikimams žmonės visada teiks pirmenybę.
Vis dėlto pokyčiai šventinėse tradicijose vyksta nuolat, jie pastebimi ir pastaraisiais dešimtmečiais. „Keičiasi mūsų Kūčių stalo patiekalai – ant jo atsiranda sušiai, lašiša, kai kurios šeimos dalį patiekalų perka prekybos centruose ar net visą Kūčių vakarienę užsisako kavinėse, restoranuose. Taip pat šventiniais vakarais šeimos pamėgo žaisti įvairius stalo žaidimus, jie tampa ir populiaria dovana, kurią vos išvyniojus galima iš karto pasidžiaugti, įtraukiant visus tą vakarą susirinkusius“, – vardija L. Anglickienė.
Burti ar žaisti galima ir per ekraną
Remiantis apklausa, nemažai žmonių per didžiąsias metų šventes negalės atvykti pas artimuosius ir jau dabar žino, kad naudosis vaizdo skambučiais. Juos VDU ekspertė ragina nenusiminti – ir būnant skirtingose ekrano pusėse galima smagiai praleisti laiką ar net išbandyti tradicinių Kūčių būrimų.
Pavyzdžiui, jaunimas gali pasemti saują riešutų ar kūčiukų ir juos suskaičiuoti: jei tai bus lyginis skaičius, kitais metais turės antrą pusę, jei nelyginis – poros teks dar palaukti.
Kitiems būrimams ar žaidimams gali tekti truputį pasiruošti iš anksto. Jei ir jūs, ir kitoje ekrano pusėje esantys artimieji turėsite šiaudų, sudėkite juos po staltiese ir išsitraukite po vieną: kuo ilgesnis šiaudas, tuo sėkmingesni ateinantys metai.
Galite išbandyti ir būrimą vašku: įdėkite vaško gabalėlį į šaukštą, išlydykite jį žvakės liepsna ir šliūkštelėkite į dubenį šalto vandens. Tai, ką jame matysite, atskleis ateitį, pavyzdžiui, maži apvalūs lašeliai – pinigai, širdelės – meilė, gėlės – laiminga santuoka arba naujas romanas, grybas – stiprybė, sveikata, žvaigždutės – karjeros šuolis, sėkmė moksluose. Vieni kitų ateitį galite spėti tyrinėdami vaško figūras per kamerą.
„Prasminga visiems susijungusiems ir bendraujantiems šventinį vakarą pasisakyti, kas geriausio jums nutiko per praėjusius metus. Po tokių asmeninių pasidalijimų ir visai kompanijai turėtų kilti malonių bendrų prisiminimų. Taip pat galima minti mįsles, žaisti ramesnius žodinius žaidimus. Pavyzdžiui, visiems iš eilės kurti vieną pasakojimą, kada kiekvienas dalyvaujantis pradeda sakinį vis iš kitos abėcėlės raidės – juoko audra garantuota. Arba paprašykite vaikų, kad jie paruoštų kokią nors programėlę ir suaugusius palinksmintų savo išmoktomis dainomis, eilėraščiais“, – patarimais dalinasi L. Anglickienė.
„Telia“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „KOG Institutas“. Iš viso apklausti 1 008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 64 metų. Tyrimas atliktas 2021 m. lapkričio 12–23 dienomis.
