Tavo telefoną sudaro 46 skirtingos medžiagos, o jam pagaminti yra sunaudota 13 tonų vandens. Metalų, reikalingų telefonų gamybai, kasyklos daugeliu atvejų ne tik teršia gamtą, bet ir yra žmones išnaudojanti verslas. Viso pasaulio kasyklose, pirmiausia – Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse – nehumaniškomis ir pavojingomis sąlygomis dirba maždaug milijonas vaikų. Būtent šie faktai buvo labiausiai netikėti Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados laimėtojai Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos aštuntokei Elzei Karanauskaitei.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dėmesys – iškastinių išteklių problematikai
„Buvau priblokšta, kai sužinojau, kad tiek daug vaikų dirba kasyklose nežmoniškomis sąlygomis. Nors man buvo žinoma, kad gyvenimo sąlygos tose teritorijose yra sudėtingos, vis dėlto esu įsitikinusi, kad joks žmogus neturėtų dirbti vergystę primenančiomis sąlygomis“, – sako E. Karanauskaitė.
Šių metų Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados, skirtos septintokams ir aštuntokams, pagrindinė tema buvo iškastiniai ištekliai, reikalingi elektronikos prietaisams pagaminti, bei jų tvarus naudojimas, atsakingai šalinant ir perdirbant elektronikos atliekas. Tai – aplinkosaugos žinių sklaidos bei pasitikrinimo konkursas, kurį jau aštunti metai iš eilės organizuoja elektronikos atliekų surinkimą šalyje organizuojanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA).
Į visus 30 olimpiados klausimų šiemet teisingai atsakė ir po 100 balų surinko 6 dalyviai, o greičiausiai į juos atsakyti – vos po 13 minučių ir 47 sekundžių – pavyko Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos aštuntokei Elzei Karanauskaitei.
Sužinojo, kiek visko reikia telefonui pagaminti
„Tik ruošdamasi šiai olimpiadai sužinojau, kiek daug vandens ir skirtingų vertingų medžiagų reikia pagaminti vienam mobiliajam telefonui“, – prisipažįsta olimpiados laimėtoja. Kaip vieną įdomiausių ir prasmingiausių faktų, kurie atsispindėjo šio konkurso klausimyne, ji įvardija Tokijo olimpinių žaidynių sprendimą pagaminti medalius iš perdirbtų elektronikos prietaisų. Kaip tik tokį medalį Tokijuje laimėjusi Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė buvo ir šių metų Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados ambasadorė, kurios įžvalgos buvo įtrauktos į nuotoliniu būdu vykdomo testo klausimyną.
EPA inicijuojama Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada E. Karanauskaitei – nebe naujiena. Šiame konkurse ji savo jėgas išbandė ir pernai, būdama septintokė. „Mėgstu išnaudoti kiekvieną galimybę, tad dalyvauju beveik kiekviename konkurse, apie kurį išgirstu. Labiausiai didžiuojuosi savo pergale Lietuvos tūkstantmečio vaikų septintokų pusfinalyje“, – šypsosi Elzė.
Mokykloje jai patinka geografijos, istorijos, matematikos pamokos. Smagu plėsti akiratį, vis daugiau sužinoti. Jau septynerius metus ji lanko Balio Dvariono muzikos mokyklą, groja fortepijonu. Laisvalaikiu mėgsta skaityti, keliauti, kurti rankdarbius, piešti, mokytis kalbų. Už paskatinimą dalyvauti šioje olimpiadoje ji yra dėkinga savo geografijos mokytojai Ramunei Skestenienei. Aštuntokei pasirodė svarbu daugiau sužinoti apie aplinkosaugą, be to, norėjusi mesti sau iššūkį.
Atliekų rūšiavimas – šeimos kasdienybė
Elzės įpročiai jau šiandien galėtų būti pavyzdžiu daugeliui šalies žmonių: atsakingai rūšiuoja, naudoja daugkartinio naudojimo daiktus. Visus jai nebereikalingus daiktus, kuriuos dar galima naudoti, atiduoda. Taip elgiasi ir jos šeima bei draugai. E. Karanauskaitės šeima rūšiuoja visas atliekas – net panaudotą aliejų. Jos tėvų įmonė „Biomotorai“ surenka tokį aliejų, ruošia žaliavą biodyzelino gamybai.
„Džiaugiuosi, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, rūšiuoja, įvertina kiekvieną daiktą prieš jį pirkdami. Mane labai piktina, kai matau miške paliekamas padangos ir kitas stambias atliekas. Juk taip pat paprasta būtų jas nuvežti ir į surinkimo punktą“, – pastebi aštuntokė.
Anot jos, žmonės gerai įsimena su aplinkosauga susijusius įdomius informacinius pranešimus, tačiau nesiryžta keisti savo kasdienybės, nes nemano, kad jų veiksmai kažką pakeis. Tačiau jei kiekvienas žmogus pradėtų nuo savęs ir imtųsi atsakingai vartoti, rūšiuoti, rūpintis aplinka, tai padėtų stabdyti globalų klimato atšilimą.
Susidomėjimas aplinkosauga auga
Šiemet EPA organizuojamoje Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje dalyvavo 2152 mokiniai iš 159 Lietuvos mokyklų (pernai – 1628 dalyvių iš 142 mokyklų).
„Smagu matyti, kad mūsų asociacijos inicijuota Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada įtraukia vis daugiau geografijos mokytojų ir mokinių, o dar smagiau tai, kad žinios, kurios pasiekia olimpiadai besiruošiančius mokinius, juos jaudina, skatina susimąstyti. Tikiu, kad ne vienas olimpiados dalyvis šiomis žiniomis pasidalija ir su savo šeimos nariais, draugais Be abejo, tai, kad metodinė medžiaga buvo patraukli ir įsimenanti, yra šio projekto partnerės Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos komandos nuopelnas“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vystantis technologijoms bei išmanėjant gyvenimui, elektronikos atliekos tapo greičiausiai augančiu atliekų srautu visame pasaulyje, tad šiai problematikai vis daugiau dėmesio skiria Europos Komisija bei Europos Parlamentas.