Trys faktai, kurių nežinojote apie technologijas

Jau lapkričio 19 d. startuojančioje „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“, moksleiviai kviečiami gilinti įvairių mokslų žinias ir susitikti su Lietuvoje ir užsienyje žinomais universitetų dėstytojais bei lektoriais. Filosofas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas Nerijus Čepulis moksleiviams papasakos apie naujausių elektrinių technologijų raidą ir įtaką kultūrai, pasidalins įdomiais faktais apie technologijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

1 faktas: pirmieji apie robotus prabilo ne inžinieriai, o rašytojai

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Nuolat tobulėjančiame pasaulyje nenumaldomai tobulėja ir technologijos. Tai, kas prieš mėnesį buvo ateitimi, jau šiandien tampa dabartimi, o fantastiniais laikyti išradimai, tokie kaip robotai, tampa mūsų kasdienybe. Tiesa, apie šiuos mistinius mechanizmus pirmiausia prabilta ne inžinerijoje, o literatūroje.

„Įdomu tai, kad roboto sąvoką pirmieji panaudojo ne inžinieriai, o literatūros kūrėjai. 1920-aisiais mokslinės fantastikos pjesėje „Universalūs Rosumo robotai“ čekų grožinės literatūros kūrėjas K. Čapekas automatams, išore panašiems į žmones, davė vardą „robotai“, – pasakojo N. Čepulis.

Pasak KTU docento, čekų kalboje žodis „robota“ reiškia lažą, priverstinį darbą. Tad naujadaras „robotas“ reiškė dirbtinį vergą, dirbantį ir aptarnaujantį žmones.

„Ilgainiui robotus imta vadinti ne tik mašinas, išore panašias į žmogų, bet visus automatiškai tam tikrą mechaninį veiksmą ar veiksmų seką gebančius atlikti automatus“, – sakė N. Čepulis.

2 faktas: apie robotikos principus kalbama jau beveik 100 metų

Roboto sampratą grožinėje literatūroje vėliau plėtojo ir kitas mokslinės fantastikos kūrėjas I. Asimovas. Baltarusių kilmės amerikietis rašytojas-fantastas pirmasis pavartojo „robotikos“ terminą ir suformulavo tris taip vadinamus robotikos principus.

„Jau 1942-aisiais I. Asimovas įvardijo tris robotikos principus. Pirmasis pasakojo apie tai, kad robotas neturi pakenkti žmogui arba per savo neveiklumą leisti, kad pastarajam būtų pakenkta. Antrasis skelbė apie tai, kad robotas privalo paklusti žmogaus įsakymams, nebent jie prieštarautų pirmajam principui. Trečiasis – robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tik tuo neprasilenkia su pirmuoju ar antruoju principu“, – dėstė N. Čepulis.

Apie tokius principus buvo kalbėta ir kine. Asimovo apsakymų motyvais buvo sukurtas mokslinės fantastikos filmas „Aš – robotas“ („I, Robot“, 2004). Pašnekovo teigimu, įdomu tai, kad būtent šie principai aktualūs ir iki šių dienų. Dar dabar teisininkai tariasi, ar tokios taisyklės galėtų įsigalioti kaip įstatymai, reglamentuojantys robotų gamybą ir naudojimą.

3 faktas: robotai taps mūsų visuomenės dalimi

Atrodo, kad apie robotus, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi arba apie pasaulį, kuriame daugiau robotų nei žmonių dar ką tik matėme tik filmuose, tačiau robotai humanoidai – jau tarp mūsų. Humanoidai – tai mašinos, turinčios žmogiškų savybių. Pirmasis humanoidas sukurtas 1973 m. Japonijos Vasedos universitete. Savo intelektu jis prilygo maždaug pusantrų metų vaikui. Dabar humanoidai gali judėti, kalbėti, su jais žmonės galės dirbti ir bendrauti kaip su visuomenės nariais.

„Ateina nauja darbuotojų ir pagalbininkų – robotų humanoidų – karta. Tai nepavargstančios, galinčios atlikti nuobodžiausius ir kruopščiausius darbus, mašinos. Žinoma prireiks laiko, kol mes įprasime, kad robotai dirba aptarnavimo sektoriuje, tačiau dar šios kartos moksleiviai galės prisidėti prie humanoidų kūrimo ir tobulinimo. Manau, tai labai įdomu ir perspektyvu“, – kalbėjo N. Čepulis.

Plačiau apie naujausių elektrinių technologijų raidą ir įtaką kultūrai, ekspertas dalysis jau nuo lapkričio 19 d. prasidėsiančioje Įdomiųjų mokslų konferencijoje moksleiviams „Tūkstantmečio vaikų akademija“.

Nuo penktadienio popietės iki sekmadienio pietų vyksiančios konferencijos metu moksleiviams paskaitas skaitys universitetų profesoriai ir lektoriai, kiečiausi savo sričių profesionalai, mokslo ir kultūros žvaigždės.