Įvertino nuotolinį darbą: didesnis darbo krūvis, silpnėjantys ryšiai su kolegomis

2021 metų spalio mėnesį karjeros portalas „CV-Online“ apklausė 1005 nuotoliniu arba hibridiniu būdu dirbančius respondentus. Apklausos metu buvo kreipiamas dėmesys ne tik į nuotolinio darbo privalumus ar trūkumus, bet ir ateities perspektyvas, kokias grėsmes mato dirbantieji, jei dirbti iš namų teks ne vienerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Dirbančių hibridine forma yra beveik tris kartus daugiau nei dirbančių vien tik nuotoliniu būdu. Hibridinė darbo forma populiari tarp finansų/apskaitos, administravimo, IT, žmogiškųjų išteklių, prekybos, rinkodaros, švietimo ir teisės srities darbuotojų. Ilgiau nei 2 metus hibridine darbo forma dirba vos 10 proc. apklaustųjų.

Apklausos duomenimis, dažniausias kontaktinio ir nuotolinio darbo santykis yra 80 proc. – kontaktiniu, 20 proc. – nuotoliniu būdu, antras dažniausiai pasitaikantis santykis: 80 proc. – darbas iš namų, 20 proc. – kontaktinis darbas. Taigi, įmonėse, kurios dirba hibridiniu būdu, vyrauja du kraštutinumai, arba didžiają dalį laiko dirbama iš namų arba biure.

Nuotoliniu būdu dirbantys apklausos dalyviai užima finansų/apskaitos, IT, klientų aptarnavimo, administravimo, prekybos, rinkodaros, transporto ir valdymo srities pareigas. Pusė jų nuotoliniu būdu dirba 1-2 metus, 20 proc. – ilgiau nei 2 metus.

75 proc. respondentų dirbančių nuotoliniu arba hibridiniu būdu darbdaviai aprūpino kompiuterine įranga. Tačiau patogią darbo vietą namuose turi ne visi, 32 proc. nurodė, kad namuose neturi patogios darbo vietos.

Darbo kėde, stalu, ergonomiškais darbo vietos atributais dažniau aprūpinami nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai. Jiems taip pat dažniau nei dirbantiems hibridiniu būdu darbdaviai apmoka sąskaitas už internetą bei kompensuoja maitinimą.

Nuotolinio darbo privalumai ir trūkumai

Pagrindiniai nuotolinio darbo privalumai apklausos dalyvių nuomone yra sutaupytas laikas, nes nereikia vykti į/iš darbo, sutaupyti pinigai, kuriuos išleistų kurui ir transportui, sutaupytas laikas, nes nereikia ruoštis darbui (išvaizda, apranga ir pan.), galimybė pačiam planuotis darbotvarkę ir produktyvesnis darbas be trukdžių.

Tuo tarpu dažniausiai nurodomi nuotolinio darbo trūkumai yra šie:

• Socialinių ryšių trūkumas;
• Sunkiau kontroliuojamas darbo laikas (ilgiau dirba, nedaro pertraukėlių, praleidžia pietų pertrauką);
• Pasiilgstama įmonės ritualų dirbant gyvai (kavos pertraukėlės, bendri pietūs ir pan.);
• Sudėtingesnė komunikacija tarp darbuotojų;
• Nepatogi darbo vieta ir sąlygos.

Vyrai ir moterys labai panašiai įvertino nuotolinio darbo trūkumus, nuomonės išsiskyrė tik keliais aspektais: šiek tiek daugiau vyrų nurodė, kad jie yra mažiau produktyvūs (sunkiau susitelkia darbui, susiduria su įvairiais trukdžiais), o moterys dažniau nei vyrai jaučia silpnėjantį ryšį su įmone, su laiku mažėjančią darbo prasmę ir vertę. Moterys taip pat sunkiau kontroliuoja darbo laiką ir neigiamai vertina tai, kad neturi galimybės pakeisti aplinkos.

Nemažas nuotolinio darbo trūkumų suvokimo skirtumas yra ir pagal amžiaus grupes, štai 25-44 metų amžiaus darbuotojai stipriau nei kitos amžiaus grupės jaučia socialinių ryšių trūkumą, silpnėjantį ryšį su įmone, dažniau pasiilgsta įmonės ritualų. 18-24 metų amžiaus darbuotojai jaučia mažėjančią motyvaciją, produktyvumą, skundžiasi energijos stoka. 45-54 metų amžiaus darbuotojai sunkiau kontroliuoja savo darbo laiką, neturi galimybės pakeisti aplinkos.

60 proc. respondentų nurodė, kad jei turėtų galimybę rinktis, pirmenybę teiktų hibridinio darbo formai.

Nuotolinio/hibridinio darbo perspektyvos ir grėsmės

Respondentų paprašėme penkiabalėje sistemoje įvertinti (1-visiškai nesutinku, 5-visiškai sutinku) keletą darbo aspektų, jei nuotoliniu/hibridiniu būdu dabartinėje įmonėje jiems tektų dirbti dar ne vienerius metus.

1. Dirbant nuotoliniu/hibridiniu būdu sudėtinga darbdaviui įrodyti savo vertę / kilti karjeros laiptais – 2,8 balo. Respondentai iš dalies sutinka, kad jiems dirbant nuotoliniu būdu sunkiau įrodyti savo vertę.
2. Mažėja / mažės mano lojalumas įmonei – 2,37 balo. Apklausos dalyviai mano, kad dirbant nuotoliniu būdu jiems pavyksta išlaikyti lojalumą įmonei, tačiau yra nemaža rizika, kad laikui bėgant lojalumas gali mažėti.
3. Svarstysiu / ieškosiu darbo kitoje įmonėje, kuri siūlo darbą kontaktiniu būdu – 1,92 balo. Nuotoliniu būdu dirbančius iš esmės tenkina tokia darbo forma, todėl ieškoti kontaktinio darbo neketina.
4. Geografine prasme atsiveria daugiau naujo/geresnio darbo paieškos galimybių, nes dirbant nuotoliniu būdu nėra skirtumo, kur dirbti – 3,97 balo. Nuotolinį/hibridinį darbą respondentai vertina kaip privalumą, dėl didesnių darbo paieškos galimybių.
5. Jaučiuosi nesuvaržytas, mažiau kontroliuojamas – prisiimu daugiau atsakomybių ir sparčiau auga mano savarankiškumas – 3,77 balo. Darbuotojai sutinka, kad nuotolinis darbas ugdo savarankiškumą, jie vertina laisvę ir sumažėjusią kontrolę.
6. Jaučiuosi saugiai ir užtikrintai dirbdamas tokia darbo forma – 3,83 balo. Apklausos rezultatai rodo, kad tokia darbo forma nekelia nesaugumo jausmo, darbuotojai užtikrinti dėl savo darbo.
7. Jaučiu augantį darbdavio rūpestį darbuotojais ir jų gerove – 2,72 balo. Respondentų manymu, darbdaviai rūpinasi darbuotojų gerove, bet taip pat dar turi kur tobulėti.
8. Silpnėja / gali nutrūkti socialiniai ryšiai su kolegomis – 3,18 balo. Viena iš didžiausių rizikų, respondentų nuomone – silpnėjantys ryšiai su kolegomis.

Kuo pagerėjo ar pablogėjo profesinis gyvenimas dirbant nuotoliniu būdu

Apklausos dalyviai pasidalino savo įžvalgomis, kaip pasikeitė jų profesinis gyvenimas dirbant nuotoliniu/hibridiniu būdu.

Daugybė respondentų minėjo panašius pokyčius: padidėjusį darbo krūvį, bet tuo pačiu ir padidėjusį darbo našumą, sumažėjusį stresinių situacijų, intrigų ir apkalbų kiekį. Apklausos dalyviai pasidžiaugė, kad kai nėra darbo, jiems nereikia apsimetinėti, kad dirba.

Dažnai buvo minima, kad dirbant namuose sunkiau sukontroliuoti darbo laiką, dirbama ir anksti ryte, dieną, vėlai vakare, savaitgaliais. Išsitrynė darbo ir asmeninio gyvenimo ribos. Tačiau yra ir pliusų, dirbdami nuotoliniu būdu darbuotojai ilgiau pamiega, pailsi, turi daugiau energijos, gali propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą, emociškai jaučiasi geriau. Respondentai taip pat vertina ir naudojasi atsiradusiomis mokymosi ir tobulėjimo galimybėmis.

Galimybę pasirūpinti vaikais vertina dvejopai, vieniems tai privalumas, ypač, kai susirgus vaikui, nebūtina imti biuletenio, kitiems tai papildomo dėmesio ir laiko reikalaujantis rūpestis, kitaip pasakius, dirbant namuose mažiau trukdo kolegos, daugiau – namiškiai. Na, ir žinoma, tiems, kuriems sunkiau susitelkti darbui namų aplinkoje, dirbti trukdo ir dulkės.