Šiomis savaitėmis Lietuvoje miršta daug daugiau žmonių nei įprastai. Likusiems gyviems net ir po laidotuvių tenka pasirūpinti kai kuriais dalykais – pavyzdžiui, nutraukti mirusių sutartis su ryšio tiekėjais. Pasirodo, tai padaryti gali būti ne taip paprasta – kai kurie operatoriai reikalauja mokėti toliau arba grasina išieškoti pinigus.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Šiomis savaitėmis Lietuvoje miršta daug daugiau žmonių nei įprastai. Likusiems gyviems net ir po laidotuvių tenka pasirūpinti kai kuriais dalykais – pavyzdžiui, nutraukti mirusių sutartis su ryšio tiekėjais. Pasirodo, tai padaryti gali būti ne taip paprasta – kai kurie operatoriai reikalauja mokėti toliau arba grasina išieškoti pinigus.
Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Roma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.), neseniai palaidojusi prižiūrėtą senolę. Norėdama nutraukti sutartį, ji susidūrė su nesuprantamais ryšio tiekėjo reikalavimais.
Ar gali miręs naudotis telefonu?
„Valentina, būdama 80-ties dar kartą pratęsė sutartį dėl mobiliojo ryšio. Internetui ji per sena, bet skambinti ar atsiliepti galinti. Kiek pamenu, apie 5 litus kas mėnesį mokėjo. Sutarčių daugiau nepratęsė, bet kasmet kaina už paslaugas vis augo ir jau reikėdavo mokėti apie 8 eurus kas mėnesį“, – prisimena Roma.
Anot jos, su amžiumi prižiūrima moteris jau beveik niekam neskambindavo, o ir jai beveik niekada niekas neskambino, nes įsisiūbavo senatvės dimensija, prastėjo atmintis.
„Bet mobilusis „knopkinis“ telefonas buvo lyg talismanas – kad gulėtų šalia ir laiką ar datą pasižiūrėtų. Sąskaitas jos apmokėdavau internetu, lai turi. Bet šiemet, eidama 88-tus, patyrė insultą ir mirė. Man – nė motais kur ji tą telefoną padėjusi buvo. Jau slėpdavo viską“, – pasakojo skaitytoja.
Ji pripažino nelietusi velionės daiktų 40 dienų kaip tai numato mirusiosios tikėjimas, tačiau nusprendusi juos sutvarkyti telefoną rado netikėtoje vietoje:
„Po to ėmiau tvarkytis jos kambaryje, surinkti jos daiktus, drabužius, avalynę. Radau mobilųjį įkištą į aulinius batus žiemai. Parašiau „Tele2“ elektroniniu paštu, informavau, kad tokia jų klientė yra mirusi, turto jokio neturėjusi.“
Roma įsitikinusi, kad gavusi informaciją apie mirusią klientę ryšių bendrovė sumanė ant jos „pajoti“.
Ėmė reikalauti dokumentų
„Nurodžiau, kad mirusioji telefonu nesinaudojo, kad iki mirimo sąskaita buvo apmokėta, kai ji telefonu naudojosi, kad ją palaidojau iš savo lėšų, kad turto jokio neturėjusi ir niekas nieko nepaveldi.
Bet gal po poros mėnesių gaunu Valentinos vardu laišką, kad susidarė skola ir ji auganti, kad velionė visgi turi susimokėti. Skambinu „Tele2“ ir sakau, kad paskaitytų el. paštu pateiktą informaciją tada ir tada, tokiu ir tokiu laiku. O man sako, kad aš privalau jiems atsiųsti Valentinos mirties liudijimą“, – skaitytoja prisiminė pokalbį su bendrovės darbuotoja.
Roma pasipiktino, kad nepaaiškinusi kokiu teisės aktu vadovaudamasi darbuotoja ėmė reikalauti iš jos mirties liudijimo.
„Pasakė, kad ir toliau mirusiai siųs sąskaitas adresu, kur ji gyveno, perduos skolų išieškotojams kol neatsiųsiu mirties liudijimo. Aš apsidžiaugusi sutikau. Paaiškinau, kad jei jiems reikia, jei netiki lai užsisako pažymą iš Registrų centro.
Juk matote, kad telefonu nesinaudojama, o aš jo ir įjungti negalėjau, jau nesikraunantis. Kortelę išėmiau ir perkirpusi pusiau išmečiau į konteinerį, o telefonas – jau pašte stovinčiame konteineryje kaip atlieka. Taigi, net sutikau geranoriškai, kad jei nori, lai siunčia, nes aš kūrenu krosnis malkomis ir man trūksta popieriaus prakurti. Taigi, pravers jų ar skolų išieškotojų siunčiami laiškai“, – ironizavo skaitytoja.
Žada problemą išspręsti
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė apgailestavo dėl tokios situacijos ir patikino, kad gavusi įrodymų apie kliento mirtį, kompensuoja nuskaitymus atgaline data.
„Suprantame, kad mirus artimajam rūpesčių netrūksta – nuoširdžiai užjaučiame dėl netekties.
Kuomet artimieji kreipiasi praėjus keliems mėnesiams po laidotuvių, o sistemoje matome, kad paslaugomis nesinaudojo – visuomet kompensuojame atliktus nuskaitymus atgaline data“, – paaiškino A. Buitkutė.
Ji paaiškino, kad mirus artimajam, jo vardu registruotą sutartį galima nutraukti atvykus į „Tele2” atstovybę su mirties liudijimu.
To prašome dėl to, kad turime pareigą patikrinti, kokiu pagrindu asmuo kreipiasi dėl ne savo vardu registruotos sutarties, ar turime pagrindą veikti specialiomis sąlygomis ir priimti reikiamus sprendimus dėl tokios sutarties nutraukimo arba kitokio pakeitimo.
Mirties liudijimas – operatyviausias būdas užtikrinti, kad turite įgaliojimą tvarkyti artimojo turėtą sutartį. Paprastai žmonės geranoriškai pateikia šį dokumentą“, – komentavo bendrovės atstovė.
Anot jos, kiekvienas atvejis yra unikalus ir ne visada po mirties yra siekiama sutartį nutraukti. Esą kartais artimieji pageidauja perrašyti sutartį savo vardu arba ir toliau naudotis įranga.
Kai buvo rengiama ši publikacija, „Tele2“atstovai susisiekė su skaitytoja, kuriai anksčiau grasino skolų išieškotojais. A. Buitkutė patikino, kad ši situacija bus išspręsta ir už tariamai mirusiai klientei suteiktas paslaugas niekam mokėti nereikės.
Kokios yra vartotojų teisės
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų reguliavimo departamento direktorė Indrė Jurgelionienė paaiškino, kokios yra vartotojų teisės panašiais atvejais.
„Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai sutartyse, sudaromose su vartotojais, turi pateikti aiškią ir visapusišką informaciją apie paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant tai, kokios paslaugos yra užsakomos, kokia paslaugų kaina ir kuriam laikotarpiui taikoma ir kt.“ – komentavo departamento direktorė.
Kalbėdama apie situacijas, susijusias su paslaugų teikimu ir užmokesčių už jas skaičiavimu mirus vartotojui, ji atkreipė dėmesį, kad pagal Civilinį kodeksą, klientui mirus, paslaugų teikimo sutartis automatiškai nenutrūksta ir pasibaigia, tik nuo to momento, kai paslaugų teikėjas sužino apie kliento mirtį.
„Atsižvelgiant į tai, mirusio vartotojo paveldėtojai turėtų informuoti paslaugų teikėją apie kliento mirtį ir pateikti prašymą nutraukti paslaugų teikimo sutartį joje numatyta tvarka“, – nurodė I. Jurgelionienė.
Anot jos, kiekvienas tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo kilusios situacijos atvejis RRT vertinamas individualiai, pagal ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus.
RRT esą visada rekomenduoja kilusią situaciją pirmiausia spręsti kreipiantis į paslaugų teikėją tiesiogiai, o nepavykus susitarti – pateikti RRT skundą ar prašymą nagrinėti ginčą teisės aktų nustatyta tvarka.
