Pandemija paskatino lietuvius tvirčiau įžengti į skaitmeninį amžių: rečiau naudoti grynuosius, dažniau lankytis elektroninėse parduotuvėse, atsiskaityti išmaniais būdais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad augant skaitmeninių mokėjimų paklausai, finansinių technologijų rinka klesti: novatoriškų atsiskaitymo sprendimų poreikis ir pasiūla tik augs.
Pandemija paskatino lietuvius tvirčiau įžengti į skaitmeninį amžių: rečiau naudoti grynuosius, dažniau lankytis elektroninėse parduotuvėse, atsiskaityti išmaniais būdais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad augant skaitmeninių mokėjimų paklausai, finansinių technologijų rinka klesti: novatoriškų atsiskaitymo sprendimų poreikis ir pasiūla tik augs.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Finansinių technologijų ekspertų teigimu, pandemija daugelį privertė rinktis išmanius mokėjimus bei apsipirkti internete, todėl žmonės tapo atviresni skaitmeniniams sprendimams. Pasak jų, ateityje galime tikėtis retesnio atsiskaitymo grynaisiais ir įvairesnių, vartotojo patirtį praturtinančių, finansinių technologijų produktų.
Skaitmeniniai atsiskaitymai – paprastesni
Europos Centrinio Banko tyrimo duomenimis, 27 % lietuvių teigė pernai grynuosius naudoję rečiau. Viena vertus, tai galėjo lemti ir dėl pandemijos apribotos paslaugos, kur dažniau atsiskaitoma grynaisiais (pavyzdžiui, kirpyklos, turgus), bei rekomendacijos jų nenaudoti dėl higienos priežasčių.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad pandemija tik paspartino platesnį naudojimąsi skaitmeniniais atsiskaitymais. Anot skaitmeninių mokėjimų platformos „EveryPay“ vadovo Laurio Tedero, nesinaudoti grynaisiais – tiesiog patogiau.
„Inovatyvūs sprendimai yra greiti ir patogūs, todėl mažai tikėtina, kad nugalėjus virusą, mokėjimų grynaisiais skaičius labai padidės. Rečiau atsiskaityti grynaisiais žmonėms tampa patraukliau ir dėl įvairių techninių sprendimų, pavyzdžiui, bekontakčių atsiskaitymų sumos limito padidinimo, ir dėl įvairių teisinių reguliavimų“, – sako jis.
Kaip priemonės, galinčios sumažinti grynųjų naudojimą, pavyzdį pašnekovas pateikia nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiančias darbo kodekso pataisas. Pagal jas darbo užmokestis ir kiti su darbine veikla susiję mokėjimai nebegalės būti išmokėti grynaisiais.
Kad pirkimas internetu lietuviams tapo patrauklesniu ir po karantino, rodo SEB banko duomenys. Šių metų kovą, švelnėjant karantinui ir po truputį atsidarinėjant parduotuvėms, pirkimo internetu apimtys neslopo.
„Pandemija turėjo teigiamą įtaką internetinei prekybai: nemažai prekybininkų persikėlė į internetą, vis daugiau žmonių išmoksta ir nebebijo naudotis tokiomis paslaugomis. Per jau beveik dvejus metus besitęsiančią Covid–19 pandemiją tai tampa vis labiau įprasta ir kasdieniška, nemaža dalis žmonių, per karantiną atradę pirkimo internetu patogumą ir greitį, neketina šių įpročių atsisakyti”, – sako Gintautas Giržadas, SEB banko Mokėjimų sprendimų padalinio vadovas.
SEB banko statistika rodo, kad lietuviai internete išleidžia vis daugiau: „Palyginti su pirmu pernai metų pusmečiu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 48 proc., internetu gyventojai atsiskaitė daugiau kaip 13,7 mln. kartų“, – mini G. Giržadas.
Remiantis SEB banko statistika, vidutiniškai vieno pirkimo internetu metu, priklausomai nuo to, ar gyventojai moka kortele, ar atsiskaito per interneto banką, išleidžiama nuo 36 iki 47 eurų.
Anot G. Giržado, elektroninės prekybos rinka pastaruoju metu yra ne tik sparčiau auganti, bet ypač dinamiška, atvira naujovėms – prekybininkai ieško kuo patogesnių sprendimų, kurie gerintų pirkėjų patirtį. „Mūsų su „EveryPay“ siūloma e-prekybos mokėjimų paslauga leidžia prekybininkui patogiai priimti mokėjimus iš pirkėjų, kurie turi sąskaitas pagrindiniuose bankuose Baltijos šalyse, o klientui – patogiai apsipirkti kaskart iš naujo nebeįvedant mokėjimo kortelės duomenų, patogiai apmokėti sąskaitą gavus ją el. paštu, SMS žinute ir QR kodu“, – sako SEB atstovas.
Finansinių technologijų rinka klesti
Ekspertai pastebi, jog žmonėms vis dažniau atsisakant grynųjų, daugėja ir novatoriškų mokėjimo sprendimų pasiūla. L. Tedero teigimu, nors tradiciniai sprendimai, tokie kaip mokėjimai banko pavedimu ar sąskaitos faktūros siuntimas klientui, neišnyks, jie vis dažniau bus papildyti naujais būdais.
„Viena iš naujovių – „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslauga, leidžianti pirkėjui paimti nedidelę paskolą su nulinėmis palūkanomis, norint įsigyti produktą. Tokios ir panašios paslaugos, pavyzdžiui, tos, kurios siūlo mokėti dalimis, o ne imti paskolą, po truputį įsitvirtina Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje ar Estijoje“, – pasakoja „EveryPay“ vadovas L. Tederas.
Kartu su skaitmeninių paslaugų paklausa auga ir kibernetinių grėsmių pavojus, todėl novatoriški saugumo sprendimai – dar viena ryški skaitmeninių mokėjimų tendencija, atsispindinti ir teisiniame reguliavime. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga daug dėmesio skiria kovai su sukčiavimu. Siekiant labiau apsaugoti vartotojus, buvo priimtas saugiems atsiskaitymams būtinas reguliavimas: stipri pirkėjo identifikacija ir naujas „3D Secure 2.0“ protokolas, kuris, palyginus su ankstesne versija, yra daug patogesnis vartotojui ir labiau suderinamas su mobiliaisiais įrenginiais.
Dar viena pandemijos paskatinta tendencija – atviroji bankininkystė. Bankai ir kitos finansinės įstaigos, gavusios kliento sutikimą, atveria nuasmenintus duomenis trečiosioms šalims. Tai leidžia į rinką patekti naujoms įmonėms ir naujiems produktams, gerinantiems finansines paslaugas klientams.
„Produktų kūrėjams tai yra labai svarbus pokytis. Atvira bankininkystė suteikia investuotojams ir prekybininkams daugiau laisvės. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai gali pasiūlyti klientams skirtingų bankų mokėjimo nuorodas, patys neturėdami sąskaitos tuose bankuose“, – sako L. Tederas.
Pasak pašnekovo, atvira bankininkystė gerai priimama tiek klientų, tiek prekybininkų: nuo 2020 m. rugpjūčio, kai tokia paslauga pradėjo veikti Baltijos šalyse, per „EveryPay“ platformą buvo atlikta per 5 mln. atviros bankininkystės operacijų.
