Jei neslopstanti pandemija ir šį rudenį privers moksleivius mokytis nuotoliniu būdu, šeimos tam bus geriau pasiruošusios. Apklausa parodė, kad nuo pandemijos pradžios 58 proc. vaikus turinčių namų ūkių investavo į papildomą ar naują įrangą, būtiną mokymuisi namuose, o du trečdaliai šeimų tam išleido iki 500 eurų. 
Jei neslopstanti pandemija ir šį rudenį privers moksleivius mokytis nuotoliniu būdu, šeimos tam bus geriau pasiruošusios. „Telia“ apklausa parodė, kad nuo pandemijos pradžios 58 proc. vaikus turinčių namų ūkių investavo į papildomą ar naują įrangą, būtiną mokymuisi namuose, o du trečdaliai šeimų tam išleido iki 500 eurų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Jau beveik dvejus metus gyvename pandemijos akivaizdoje ir žinome, ko galime tikėtis keičiantis situacijai. Tiek tėvai, tiek vaikai perprato, kaip vyksta nuotolinis mokymasis ir ko reikia, kad jis būtų kokybiškas ir patogus namų sąlygomis. Dalis šeimų išsiverčia su turima technine įranga, tačiau nemaža dalis nusprendė skirti dalį biudžeto naujos įsigijimui, kad būtų geriau pasiruošę naujiems mokslo metams“, – sako Simonas Tilindis, „Telia“ kompiuterių vadovas.
Išlaidos – ir virš 900 eurų
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kas trečia šeima, auginanti mokyklinio amžiaus vaikus, dėl nuotolinio mokymosi susidūrė su didesnėmis išlaidomis – dešimtadalis jų teigia, kad jos padidėjo ženkliai. Dar trečdalis respondentų (35 proc.) teigia, kad jų išlaidos, susijusios su vaikų mokslais, išliko panašios. Tik penktadalis (20 proc.) tėvų gali pasidžiaugti, kad ši biudžeto eilutė sumažėjo.
„Telia“ apklausa taip pat rodo, kad 26 proc. atsakiusių namų ūkių vaikams pirko kompiuterius, antra tiek (27 proc.) – kompiuterio priedus, dar 15 proc. papildomai įsigijo planšetes.
Pirkiniai turėjo tiesioginę įtaką šeimų išlaidoms: smulkesnę kompiuterinę įrangą ar jos priedus įsigijo penktadalis šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais – jų išlaidos siekė iki 150 eurų. Naujiems įrenginiams nuo 151 iki 500 eurų biudžetą dedikavo dar penktadalis (20 proc.), o 500 eurų ir daugiau – 13 proc. respondentų. Beje, 4 proc. namų ūkių išlaidos nuotoliniam mokymuisi viršijo net 900 eurų.
Svarbūs ne tik techniniai parametrai
S. Tilindis atkreipia dėmesį, kad renkantis kompiuterį pirmiausia svarbu įvertinti, kam jis bus naudojamas. Jei įrenginio reikia tik mokslams, poreikius pilnai patenkins ekonominės ar vidutinės klasės kompiuteris. Tačiau jei vaikas norėtų įrenginiu ir pažaisti kompiuterinius žaidimus, vertėtų ieškoti galingesnį procesorių ir dedikuotą vaizdo kortą turinčio kompiuterio. O jei tėvai svarsto, kad įrenginį gali tekti pasiskolinti darbo reikmėms, derėtų rinktis iš verslo klasės kompiuterių, kurie pasižymi ne tik didesniu patvarumu ir patikimumu, bet ir siūlo papildomus saugumo sprendimus.
Taip pat svarbu įvertinti ir tokius niuansus, kaip įrenginio dydis bei svoris. Vyresnėse klasėse besimokantiems vaikams ar studentams kompiuterį gali tekti dažnai pasiimti su savimi, tad jis turėtų ne tik tilpti į kuprinę, bet ir būti pakankamai lengvas – tokie yra „ultrabook“ klasės nešiojamieji kompiuteriai.
„Telefonus žmonės atsinaujina kas kelerius metus, tuo tarpu namų kompiuteris dažnai tarnauja ir 5 metus ar dar ilgiau, todėl jį renkantis svarbu įvertinti visus niuansus ir išsirinkti geriausią variantą. Tačiau patogiam nuotoliniam mokymuisi vien kompiuterio nepakanka – tėvų išlaidas padidina ir papildomi priedai, ar tai būtų papildomas ekranas, ar patogi belaidė pelė, klaviatūra, ar kokybišką ryšį užtikrinantis naujas interneto modemas“, – sako S. Tilindis.
„Telia“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „KOG Institutas“. Iš viso apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 64 metų. Tyrimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 25–31 dienomis.
