Į ateitį žvelgiančios organizacijos, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, vis labiau supranta jas supančias technologines jėgas ir ieško būdų, kaip jas panaudoti klientų ir piliečių labui. Pažanga spartėja, kai atsiranda ir įdiegiamos naujos technologijos. Dažniausiai žmonės jas įgyvendina gamyboje ir kituose verslo aspektuose, o viešajam sektoriui darosi vis lengviau pritaikyti technologijas, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taigi, ar galime tikėti GovTech proveržio Lietuvoje artimiausiais metais?
Lietuva – tarp GovTech lyderių pasaulyje
Lietuva taip pat jau spėjo pastebėti GovTech rinkos potencialą – vis daugiau institucijų ieško inovatyvių sprendimų, o startuoliai atranda rinką sprendimams, kurie galėtų padaryti reikšmingą socialinį pokytį. Būtent todėl 2019 m. buvo priimtas strateginis sprendimas įkurti „GovTech laboratoriją“ ir žengti pirmuosius žingsnius, tampant GovTech inovacijų lydere. Lietuva jau turi aktyvią ir sparčiai besiplečiančią institucijų ir startuolių bendruomenę, kuri ryški ir tarptautiniame kontekste. Pavyzdžiui, ką tik praūžęs viešojo sektoriaus inovacijų festivalis – „GovTech Baltic Leaders“ konferencija – yra vienintelis ir turbūt gausiausias technologijų bei viešojo sektoriaus bendras renginys Baltijos šalyse. Praleidę konferenciją, ją gali peržiūrėti „GovTech laboratorijos“ „Youtube“ kanale.
2019 m. institucionalizavus „GovTech laboratoriją“, Lietuva tapo viena pirmųjų šios srities žaidėjų Europoje ir pasaulyje. Šiuo metu Škotijoje vykstančiame GovTech akseleratoriuje daugiausiai komandų yra iš Lietuvos, o komisijoje taip pat yra ir mūsų šalies GovTech ekspertų. Ir nors Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama dar tik keliolika aktyviai veikiančių GovTech startuolių, pvz. „Trafi“, „Interactio“, „Oxylabs“, tačiau jų sėkmė rodo, jog Lietuva turi potencialo tapti inovacijų, orientuotų į visuomenės gerovę, centru.
„GovTech laboratorijos“ ekspertas Elijus Čivilis teigia, kad išvardyti faktai rodo, jog GovTech srityje esame ryškūs ir matomi pasaulyje, o mūsų startuoliai siūlo sprendimus ir kitose šalyse. Anot jo, Lietuvos viešasis sektorius atranda vis daugiau naudų dirbdami su startuoliais, pavyzdžiui, eksperimentuodami ar taikydami naujus darbo metodus. Be to, vis daugiau institucijų leidžiasi į naujovių paiešką ir ši tendencija, akivaizdu, artimiausioje ateityje tik stiprės. „Jeigu institucija nori elementarios dokumentų valdymo sistemos ar paprastos interneto svetainės, tai čia nėra GovTech, tačiau jei ieško kaip įdarbinti dirbtinį intelektą apdorojant didelius duomenų kiekius, sukurti praplėstos realybės mokymus ar pritaikyti kitą naują technologiją, tada GovTech yra tai, ko reikia institucijoms“, – pasakoja E. Čivilis pridurdamas, kad būtent augančių technologijų taikymas turi didžiausią potencialą.
Lietuvoje viešojo sektoriaus institucijos šiemet jau turėjo galimybę gauti finansavimą GovTech sprendimo įsigijimui bei įgyti patirties inovatyvių technologijų srityje. Jos pateikė turimus iššūkius ir gavo finansavimą GovTech bandomosios versijos sprendimo sukūrimui. Tam tikslui Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra įgyvendina veiksmą „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“. Taigi, jeigu startuoliai ar inovatyvios įmonės turi idėjų, kaip inovatyviai fiksuoti ir tvarkyti bešeimininkes atliekas, sukurti e. sprendimą intelekto negalią turintiems asmenims ar sumažinti nelegalaus audiovizualinio turinio prieigą, jos gali dalyvauti projekto konkursuose ir laimėti finansavimą GovTech sprendimams sukurti.
Tempo mažinti neketina
Lietuva savo tempo GovTech srityje ir ateityje mažinti neketina, todėl tikėtina, kad jau artimiausiais metais viešąjį sektorių mes galime išvysti gerokai pasikeitusį. „Norime, jog GovTech būtų ne tik eksperimentų laboratorija, bet taptų labai stipri jėga iš esmės transformuojanti viešąjį sektorių skaitmeninių technologijų pagalba“, – ambicijų neslepia E. Čivilis.
Ekspertas pateikia pavyzdį kuomet, pavyzdžiui, inkrementinis skaitmenizavimas sukuria sudėtingas ir monolitiškas informacines sistemas, kurias brangiai kainuoja išlaikyti, o dažnai spaudoje vėliau girdime negatyvius atsiliepimus, kaip pačios sistemos sukuria dar papildomą biurokratijos sluoksnį. „GovTech yra tam alternatyva, nes ji orientuota į produktinius sprendimus, kuriuos galima tiražuoti ir dideles problemas spręsti moderniausiais metodais, visų pirma atsispiriant nuo institucijos strateginių tikslų, veiklos modelių ir racionalių procesų“, – pasakoja GovTech ekspertas.
Postūmį davė ir Covid-19 pand emija
Covid-19 pandemija atskleidė, kad vyriausybės visame pasaulyje turi imtis technologinių priemonių, kad optimizuotų procesus ir, greičiau nei tikėtasi, imtųsi paslaugų skaitmeninimo. Tiek piliečiai, tiek institucijos turi skubiai skatinti pastangas, kurios žada išplėsti ir pagerinti prieigą prie viešųjų paslaugų naudojant technologijas. E. Čivilio manymu, Covid-19 vienareikšmiškai sukūrė precedentą pergalvoti, kaip veikia viešasis sektorius ir kaip galime gauti viešąsias paslaugas be privalomų vizitų į institucijas ar stovint eilėse. „Yra daug gerų istorijų, o man asmeniškai labai patiko Statistikos Departamento ir Valstybės tarnybos departamento pavyzdžiai kaip proaktyviai GovTech sprendimų įgalintos organizacijos persiorientavo veikti Covid-19 pandemijos akivaizdoje“, – tikina GovTech ekspertas.
Technologijos pakeitė mūsų gyvenimą ir kartais mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti prie tendencijų. Skaitmeninė era perkėlė bankininkystę į elektroninę erdvę, perkėlė parduotuves į internetą, todėl akivaizdu, kad ir artimiausioje ateityje viešojo sektoriaus institucijos negalės atsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir tempo, norėdamos patenkinti visuomenės poreikius. Tuo metu piliečiai, akivaizdu, savo gyvenimą ir kasdienybę taip pat turės pritaikyti šiems naujiems viešojo sektoriaus įstaigų sąveikos būdams.