Lietuvos gyventojų namuose dūzgia paprastai ne mažiau kaip du televizoriai. Absoliuti dauguma jau turi naujo tipo išmaniuosius TV, o štai kineskopinis – tampa retenybe. Vis dėlto, net ir kintant formoms, TV neužleidžia savo sosto, rodo naujas TV įrenginių tyrimas. 
Lietuvos gyventojų namuose dūzgia paprastai ne mažiau kaip du televizoriai. Absoliuti dauguma jau turi naujo tipo išmaniuosius TV, o štai kineskopinis – tampa retenybe. Vis dėlto, net ir kintant formoms, TV neužleidžia savo sosto, rodo naujas „Kantar“ TV įrenginių tyrimas.
Asociatyvi nuotr.
Tyrimo duomenimis, naujo tipo televizorius namie jau turi daugiau nei 9 iš 10 namų ūkių, dauguma turimų televizorių – išmanieji.
„Matome, kad per metus išmaniųjų televizorių skaičius ūgtelėjo dešimtadaliu, ir dabar jais naudojasi jau daugiau nei 6 iš 10 – panašiai tiek turime ir besinaudojančių internetinio protokolo, kabeline bei palydovine televizija. Gyventojai linkę išnaudoti modernesnių TV aparatų teikiamas galimybes (srautinio vaizdo transliacijas, naršymą ar žaidimus) ir renkasi tiekėjus, suteikiančius tą įvairų „meniu“ . Kita vertus, prieinami aukštos raiškos kanalai, programų peržiūra atidėjus ir kitos funkcijos – reikalauja ir naujesnio įrenginio, galinčio tai suteikti, tad tarp paslaugų ir įrenginių populiarumo yra sąryšis“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
Kone dešimtadalis planuoja įsigyti naują TV
Pasak ekspertės, šiemet fiksuojama daugiau planuojančių per ateinančius metus įsigyti naują televizorių (8 proc.). Tai galėjo lemti ir pandemijos aplinka, kai apskritai daugiau linkstama išleisti namų gerovės prekėms. Noro investuoti į naują televizorių galėjo pridėti ir tai, jog karantino metu sustiprėjo TV, kaip bendro šeimos narių traukos centro, vaidmuo.
Naujų TV aparatų poreikį augina ir tobulėjančios technologijos, didėjantis aukštos raiškos kanalų kiekis, platesniems šiuolaikiniams ekranams pritaikytas transliacijų vaizdas, papildomos sąsajos su kitais įrenginiais.
„Dar prieš penkmetį, kas trečiuose namuose buvo galima pamatyti kineskopinį TV, o štai dabar jį turi tik maždaug kas dešimti namai. Netrukus šie TV įrenginiai gali tapti retenybe, juolab, kad nemaža dalis planuoja pirkti naują televizorių“, – sakė L. Petraitienė.
Pasak jos, kasmet pastebimas ir augantis žiūrinčiųjų TV atidėtai skaičius – dabar tokią galimybę turi kas antras namų ūkis ir laikas peržiūrint TV įrašus ar atsisukant laidas, filmus nuolat didėja. Pirmąjį šių metų pusmetį vienas žiūrovas atidėtą TV turinį žiūrėjo vidutiniškai beveik 2,5 val. per parą.
Dauguma renkasi mokamą TV
„Kantar“ duomenimis, per metus truputį sumažėjo nemokamos skaitmeninės TV naudotojų, ūgtelėjo mokamos internetinio protokolo TV naudotojų (iki 31 %). Pastaroji šiuo metu pagal populiarumą nežymiai lenkia kabelinę TV, kuria naudojasi daugiau kaip kas ketvirtas namų ūkis (27 %). Internetinio protokolo TV vejasi ir nemokamą skaitmeninę antžeminę TV, kuri ekraną pasiekia naudojant lauko arba kambarinę anteną – ja šiuo metu šalyje naudojasi 37 % namų ūkių. Dar 6 % namų ūkių TV signalas pasiekia per palydovą.
Nors televizoriai lieka dominuojančiu prietaisu žiūrėti televiziją, 87 proc. namų ūkių turi ir kitą prietaisą (kompiuterį, planšetę arba išmanųjį telefoną), tad daugėja galimybių žiūrėti televiziją ir per kitus ekranus.
„TV žiūrėjimas šalyje yra vienas populiariausių laisvalaikio leidimų būdų, prie jo ekrano gyventojas praleidžia vidutiniškai apie 4 val. per parą. Televizijai skiriamas laikas, TV įrenginių kiekis ir jų reguliarus atnaujinimas rodo, kad televizija savo pozicijų neketina užleisti: ji keičia savo formas, plečiasi į kitus ekranus“, – reziumavo „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
„Kantar“ „TV Establishment“ tyrimas atliktas 2021 metų I pusmetį per 6 bangas, apklausus per 2,5 tūkst. namų ūkių respondentų.
