Klimato krizei neabejinga didelė dalis Lietuvos gyventojų. Norėdami apsaugoti aplinką, 75 proc. jų rūšiuoja atliekas, 65 proc. taupo elektros energiją, 35 proc. vietoj asmeninio automobilio renkasi kitas alternatyvas, rodo apklausa.
Klimato krizei neabejinga didelė dalis Lietuvos gyventojų. Norėdami apsaugoti aplinką, 75 proc. jų rūšiuoja atliekas, 65 proc. taupo elektros energiją, 35 proc. vietoj asmeninio automobilio renkasi kitas alternatyvas, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Žaliuoju kursu vis sparčiau juda ne tik valstybės, bet ir gyventojai. Kažkada teorine grėsme buvusi klimato krizė įgavo realų pavidalą: Europą siaubiantys gaisrai, karščių bangos ir kiti gamtos kataklizmai vis platesniam žmonių ratui padeda suvokti, kad klimato atšilimas jau vyksta ir kad reikia prisidėti prie šio proceso stabdymo. Lietuvos gyventojai išties stengiasi būti atsakingi, tačiau tobulėti dar turime kur, nes apklausa rodo, jog 1 iš 12 gyventojų nedaro nieko, kad prisidėtų prie klimato pokyčių stabdymo“, – sako tyrimą inicijavusios bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.
Aplinkosauga labiau rūpi moterims
Pasak „Elektrum“ atstovės, kai kurios gyventojų taikomos į aplinkosaugą orientuotos priemonės populiarumą įgauna tik pastaraisiais metais, pavyzdžiui, retesnis asmeninio automobilio naudojimas ar naudotų daiktų pirkimas ir perleidimas kitiems, ką darantys nurodė 31 proc. Kitas priemones jau būtų galima vadinti klasikinėmis, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą ar elektros taupymą.
„Elektros taupymas išjungiant šviesą ar ištraukiant prietaisus iš elektros lizdo yra suvokiamas kiekvienam, elektrą taupo ir taupė visos kartos. Vis dėlto pastebime motyvų pokyčius. Jei anksčiau elektra dažniausiai buvo saikingai naudojama siekiant kartu taupyti ir savo pinigus, tai pastaraisiais metais ne mažiau svarbus tampa aplinkosauginis aspektas“, – komentuoja N. Petrauskienė.
Elektrą aplinkosauginiais tikslais linkę taupyti aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai, miestų gyventojai. Ryškus atotrūkis yra tarp skirtingo amžiaus grupių: saugodami gamtą elektrą taupantys nurodė 69 proc. 56 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų ir 59 proc. 18-25 m. amžiaus respondentų.
Atliekų rūšiavimą, kaip ir elektros taupymą, dažniausiai renkasi aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai. Važinėjantys viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku ar vaikštantys dažniau sako mažesnių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai, naudotiems daiktams antrą gyvenimą labiau linkę suteikti gyvenantys miestuose.
Apskritai prie kovos su klimato kaita itin aktyviai linkusios prisidėti moterys. Taupančių elektrą moterų yra 10 proc. daugiau nei tai darančių vyrų, taikančių antrinį daiktų panaudojimą – 12 proc. daugiau, vietoj asmeninio automobilio besirenkančių kitą transporto rūšį – 6 proc. daugiau.
Kas bendro tarp elektros taupymo ir kaimynų?
Niekaip neprisidedantys prie kovos su klimato kaita prisipažino 8 proc. apklausos dalyvių. Taip daugiau nei du kartus dažniau atsakė vyrai (atitinkamai 12 proc. ir 5 proc.). Tiesioginis ryšys yra tarp noro rūpintis aplinka ir išsilavinimo – tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių niekaip prie kovos su klimato kaita neprisideda 15 proc. vidurinį išsilavinimą – daugiau nei 9 proc., aukštąjį – vos 4,6 proc. apklausos dalyvių.
N. Petrauskienės teigimu, šie duomenys rodo, kad daliai žmonių dar trūksta motyvacijos ar informacijos, kodėl būtina rūpintis aplinka ir kuo tai naudinga jiems patiems.
„Paimkime elektros lempučių pavyzdį. Paprastas lemputes pakeitę taupiosiomis galime iki 20 proc. sumažinti elektros sąnaudas, o tai reiškia, kad tiek pat sumažės ir sąskaita už elektrą bei poveikis aplinkai. Panašiai šalyje ėmė gerėti atliekų rūšiavimo situacija, kai žmonės suvokė, kad rūšiuodami jie sugeneruoja mažiau atliekų, tad gauna mažesnes sąskaitas už jų išvežimą, tuo pačiu mažiau šiukšlių patenka į sąvartynus“, – pavyzdžiais dalijasi atstovė.
Pašnekovė sako, kad daug tiesos yra ir posakyje „geras pavyzdys užkrečia“ – matydami, kad jų artimieji ar kaimynai deda pastangas saugodami aplinką, nemaža dalis žmonių taip pat pradeda keisti savo elgesį.
Tai patvirtina ir JAV Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas – žinojimas, kad elektros taupymu rūpinasi kaimynai, yra labai svarbus veiksnys patiems pradėti ją taupyti. Tyrime dalyvavę namų ūkiai galėjo matyti informaciją, kiek elektros energijos suvartojo jie, kiek visi jų kaimynai ir kiek taip vadinami „efektyvieji kaimynai“, taupantys energiją. Jie taip pat buvo reitinguojami nuo geriausiai iki prasčiausiai valdančių energijos sąnaudas. Pasibaigus tyrimui paaiškėjo, kad kaimynų pavyzdys padėjo namų ūkiams elektros energijos sąnaudas sumažinti 1-3 proc.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1010 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
