Pandemija privertė technologijų milžines aktyviai stebėti socialiniuose tinkluose plintančią dezinformaciją. Tiesa, tai nėra taip paprasta. COVID-19 pandemija pakeitė viską – net ir tokius socialinių tinklų milžinus kaip „Facebook“ ir „Twitter“.
Pandemija privertė technologijų milžines aktyviai stebėti socialiniuose tinkluose plintančią dezinformaciją. Tiesa, tai nėra taip paprasta. COVID-19 pandemija pakeitė viską – net ir tokius socialinių tinklų milžinus kaip „Facebook“ ir „Twitter“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Per paskutiniuosius 18 mėnesių, per kuriuos nuo koronaviruso pasaulyje mirė virš 4 mln. žmonių, šios informacinių technologijų kompanijos, anksčiau laikiusios save neutraliomis saviraiškos laisvę propaguojančiomis platformomis, pradėjo vis akyliau stebėti, ką jų vartotojai sako apie visuomenės sveikatos situaciją. Jie panaikino milijonus melagingų įrašų. Jie cenzūravo pasaulio lyderius, platinusius dezinformaciją apie Covid-19. Jie viešinio oficialias sveikatos apsaugos rekomendacijas ir informaciją apie vakcinas.
Trumpai tariant, susidūrę su visuomenės sveikatos krize, socialiniai tinklai tapo savotiškais informacijos arbitrais. Dabar, pasauliui judant prie naujosios post-koronaviruso realybės, kompanijos pradeda suprasti, kad jos atsikando daugiau, nei gali sukramtyti.
„Jų reakcija į koronavirusą parodė visam pasauliui, kad jos gali imtis veiksmų, kai to reikia“, – sakė Oksfordo universiteto demokratijos ir technologijos programos direktorius. Philipas Howardas.
Pamatę, kad informacinių technologijų kompanijos sugeba ir yra pasiryžusios stebėti, sekti ir pašalinti potencialiai kenksmingą turinį, politikai Briuselyje, Vašingtone ir kitose valstybėse didina spaudimą platformoms imtis dar daugiau veiksmų. Pradedant klaidingų įrašų apie Covid-19 šalinimą, ir baigiant turinį prižiūrinčių algoritmų veikimo principų atskleidimu, kad visuomenė galėtų juos kritikuoti.
Augant visuomenės pasipiktinimui socialinių tinklų turiniu, vyriausybės taip pat reikalauja, kad panašūs apribojimai būtų taikomi ir kitoms aktualioms temoms, pavyzdžiui, rinkimams, kraštutinių dešiniųjų ekstremizmui ir klimato kaitai, kai supriešinantys ir melagingi įrašai gali padaryti nemažai žalos. „Manau, kad kitas didelis klausimas bus susijęs su klimato kaita, nes jo mokslinis konsensusas yra toks pat tvirtas, kaip ir visuomenės sveikatos specialistų sutarimas dėl koronaviruso“, – pridūrė P. Howardas.
Vis didėjantis melagingo turinio, kurį reikia prižiūrėti, spektras įpainiojo didžiausius Silicio slėnio vardus į pančius, kuriuos, daugeliu atžvilgiu, jie sau susikūrė patys. Socialinių tinklų milžinai pradeda suprasti, kad jų agresyvi, tačiau nepakankama pozicija dėl Covid-19 dezinformacijos, atvėrė tikrą Pandoros skrynią, kai yra kalbama apie tai, kaip įrašai yra stebimi. Ir net dabartinei pandemijai pasimiršus, vargu, ar kompanijoms pavyks ją uždaryti.
Covid-19 dezinformacija
Chine Labbe puikiai matė, kas vyko, vadinamos, Covid-19 „infodemijos“ metu.
Buvusi žurnalistė šiuo metu dirba analitinėje įmonėje „NewsGuard“, kuri seka skaitmenines melagienas. Dabar C. Labbe ir jos komanda bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), stebint kurios koronaviruso sąmokslo teorijos dabar yra susilaukia daugiausia dėmesio. Ataskaita atskleidė, kad įrašius žodį „Covid“ į Kinijoje įkurto socialinio tinklo „TikTok“ paieškos laukelį, automatinė sakinio užbaigimo sistema pateikė tokius pasiūlymus kaip „Covid vakcinos šalutinis poveikis“ ir „Covid vakcinos magnetas“.
Kitoje ataskaitoje buvo teigiama, kad „Facebook“ ir „Instagram“ platformose prieš vakcinas nusiteikę influenceriai savo turinį transliuoja dešimtims tūkstančių jų sekėjų.
„Atrodo, kad vis kartoju tą patį, per tą patį, – sakė C. Labbe. – Šiose platformose dezinformacija ir toliau sėkmingai plinta.“
C. Labbe darbai parodė, kad nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei metams su puse, socialinių tinklų milžinės ir toliau nesugeba atskirti, kas yra tiesa, o kas yra melas. Ypač kai nepagrįsto „mokslo“ platintojai savo įrašuose naudoja techniškai skambantį žargoną. Situacijos nelengvina ir tai, kad nesutarimai dažnai kyla ir tarp pirmaujančių mokslininkų.
Melagienų antplūdis tik didina platformų jaučiamą spaudimą veikti, nes atsiranda vis daugiau naujų duomenų, įrodančių, kad internete plintanti dezinformacija gali padaryti žalos sveikatai. Neseniai paskelbtas ir ekspertų peržiūrėtas darbas atrado sąsają tarp melagingo gando, kad koncentruoto alkoholio vartojimas padeda įveikti koronavirusą, ir maždaug 800 mirtinų apsinuodijimų alkoholiu.
„Dezinformacijos apie sveikatą plėtra yra svarbi, nes ji gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ką ir pamatėme per pandemiją, – sakė Aleksandra Kuzmanovic, PSO socialinių tinklų vadybininkė. – Klaidingi patarimai, kaip išvengti virusinės infekcijos arba ją gydyti, gali pakenkti žmonių sveikatai ar net baigtis mirtimi.“
Socialinių tinklų kompanijos sako, kad jos ištrynė daugybę melagingų įrašų apie Covid-19, pašalino nesuskaičiuojamą kiekį ekstremistų pasakojimų ir judėjimų, tokių kaip „QAnon“ sąmokslo teorija, ir dirbo kartu su nepriklausomais faktų tikrintojais bei visuomenės sveikatos institucijomis, kad milijardams vartotojų suteiktų naujausią informaciją apie pasaulinę pandemiją.
Ir visgi, atskirti kenksmingą melą nuo faktų ne visuomet yra taip lengva. Kaip teigia visuomenės sveikatos specialistai, greitai kintantis Covid-19 mokslas paverčia klaidinančių koronaviruso įrašų žymėjimą daug sudėtingesniu procesu už, pavyzdžiui, teroristinio turinio filtravimą.
Pavyzdžiui, prestižiniame ir kruopščiai recenzuojamame žurnale buvo paskelbta analizė, kurioje buvo teigiama, kad vakcina nuo koronaviruso sukelia dvi mirtis, trims išgelbėtoms gyvybėms. Po kelių dienų straipsnis buvo pašalintas, tačiau jis jau buvo spėjęs išplisti internete.
„Facebook“ taip pat neseniai atšaukė nuostatą blokuoti įrašus, kuriuose yra teigiama, kad pandemija kilo virusui nutekėjus iš vienos laboratorijos Kinijoje. Anksčiau ši idėja buvo laikoma sąmokslo teorija, tačiau požiūris į ją pasikeitė, kai ekspertai pradėjo rimtai diskutuoti apie tokią galimybę.
Ekstremistinio turinio plėtra
Kova vyksta ir su kitokio pobūdžio pavojinga informacija, pavyzdžiui, ekstremistų skelbiamais įrašais.
„Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ iš savo platformų atkakliai šalina džihadistų propagandą. Šios kompanijos netgi prisijungė prie kitų industrijos narių, kad galėtų kartu koordinuoti savo atsaką. Tačiau platformų kova su kraštutinių dešiniųjų turiniu yra daug lėtesnė, mat toks turinys dažnai patenka į pilkąją zoną, skiriančią politinį diskursą nuo paprasčiausios neapykantos kalbos.
Kompanijų vadovai teigia, kad tiesioginį poveikį žmonių sveikatai turinčios dezinformacijos šalinimas skiriasi nuo ilgalaikių padarinių šalies demokratiniam procesui priežiūros. Ir visgi, po sausio 6 d. riaušių Kapitolijuje, Vašingtone, šios kompanijos susilaukė daug raginimų veikti. Kaip pavyzdį to, kas gali būti padaryta, jeigu platformos nuspręstų imtis veiksmų, politikai dažnai pateikia pranešimų apie Covid-19 šalinimą. Pasipriešinimas kraštutinės dešinės ekstremizmui iškėlė nepatogių klausimų apie tai, kokį vaidmenį atlieka šios privačios kompanijos, prižiūrint politinę kalbą.
„Yra gal 10 aiškių signalų, parodančių, kad įrašas skleidžia dezinformaciją apie Covid, – sakė Adamas Hadley, ne pelno siekiančios organizacijos „Tech Against Terrorim“, dirbančios su socialinių tinklų kompanijomis, siekiant pašalinti kenksmingą turinį, direktorius. – Tačiau rasistinis turinys gali būti labai platus. Mes turime aiškiau suvokti, ką laikome rasistiniu turiniu, ir ką laikome teroristiniu turiniu.“
Visgi, socialiniuose tinkluose yra gana paprasta surasti baltųjų viršenybės šalininkų arba radikalių dešiniųjų grupes, o tai puikiai įrodo, kad platformos vis dar nesugeba susitvarkyti su šia problema.
„The Global Project Against Hate and Extremism“ (GPAHE) (liet. Pasaulinis projektas prieš neapykantą ir ekstremizmą) – kairiosioms pažiūroms prijaučianti ne pelno siekianti organizacija, stebinti pavojingą turinį internete – atrado virš 50 „Youtube“ kanalų, susijusių su „Generation Identity“ judėjimu, kurių bendra auditorija siekia 100 000 žiūrovų. Dėl „Generation Identity“ šalininkų neapykantos imigrantams ir baltųjų viršenybės idėjų, šis judėjimas buvo uždraustas Prancūzijoje ir Austrijoje.
„Facebook“ pernai pašalino šią tarptautinę grupę iš savo tinklo. Tačiau ekstremistai ir toliau galėjo laisvai skelbti dezinformaciją apie mažumų grupes „Google“ priklausančioje vaizdo įrašų transliavimo platformoje, ir dar užsidirbti iš reklamos, rodomos prieš jų vaizdo įrašus. „Youtube“ paieškos algoritmas taip pat rekomenduoja kitus kraštutinių dešiniųjų kanalus, susijusius su „Generation Identity“ judėjimu. „Google“ atsisakė tai pakomentuoti.
„Tokio turinio yra tiek daug. Tai baisu, – sakė GPAHE prezidentė Wendy Via. – Kai visose platformose prasidėjo kova su islamo ekstremizmu, vyravo visuotinis sutarimas, kad šią problemą reikia spręsti. Tačiau kai kalba pasisuka apie kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą, tai nėra taip paprasta, nes šią diskusiją varžo platesni visuomeniniai konstruktai.“
Rinkimų stebėjimas internete
Neseniai Vokietijoje vykę rinkimai parodė, kaip gali būti sunku prižiūrėti politinio pobūdžio turinį. Socialiniame tinkle „Twitter“ buvo paskelbta nuotrauka, kuri, esą, parodo, kaip yra gadinami biuleteniai su balsais už kraštinių dešiniųjų politinę partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), siekiant sutrukdyti partijai laimėti rinkimus. Šią nuotrauką į platformą įkėlė buvęs įžymus AfD politikas. Ja pasidalino šimtai kitų vartotojų.
Yra tik viena problema – nuotrauka yra suklastota. Šios nuotraukos originalas buvo padarytas lapkričio mėnesį, per prezidento rinkimus JAV. Pirmą kartą šia nuotrauka pasidalinęs vartotojas (nepateikdamas jokių įrodymų) teigė, kad rinkimų apygardos darbuotojai naikina amerikiečių biuletenius.
Socialinių tinklų kompanijos gali tikėtis su panašiomis problemomis susidurti ir rugsėjį, kai Vokietijoje vyks dar vieni rinkimai. Neteisingi teiginiai apie sukčiavimą rinkimuose, kuriais dažnai dalinasi įžymūs kraštutinės dešinės politikai, sparčiai populiarėja, nepaisant įmonių pastangų stabdyti jų plitimą. Rusijoje įsikūrusios žiniasklaidos grupės, tokios kaip „RT“, savo socialinių tinklų įrašuose teigiamai vertina AfD. Tokias išvadas pateikė „Institute for Strategic Dialogue“ – Londone įsikūrusi organizacija, stebinti interneto ekstremizmą Europos Sąjungoje ir JAV.
„Kraštutinė dešinė stengiasi pakirsti pasitikėjimą rinkimais, – teigė Julia Smirnova, viena iš tyrėjų, atlikusi socialinių tinklų aktyvumo per Saksonijos-Anhalto rinkimus analizę. – Rusijos valstybinė žiniasklaida teigiamai vaizduoja AfD ir jai skiria daugiau dėmesio nei kitoms politinėms partijoms.“
Iki šiol, informacinių technologijų milžinių atsakas buvo lėtas. Tiesa, šių kompanijų vadovai pabrėžia, kad jie dirba kartu su Vokietijos institucijomis, bandydami pašalinti didžiausius pažeidėjus, kartu suteikiant atvirą virtualią erdvę diskusijoms apie artėjančius rinkimus. Jų teigimu, jie pasimokė iš paskutinių rinkimų JAV, ir dabar stengiasi kontroliuoti nesantaiką kurstančio politinio pobūdžio turinio plėtrą bei tikrina įtakingų politikų skelbiamą klaidingą informaciją.
Tačiau jie galėtų imtis ir daug daugiau veiksmų, nes priešiško imigrantams ir moteris žeminančio turinio bangos vis dar sugeba praslysti pro kompanijų turinio filtrus, teigė Felixas Kartte, buvęs Europos Sąjungos pareigūnas, dabar su technologijų kompanijų gynimo grupe „Reset“ koordinuojantis net kelių Vokietijos ne pelno siekiančių organizacijų, stebinčių dezinformaciją, veiklą per artėjančius rinkimus.
Vietinės institucijos, teigė jis, vangiai imasi veiksmų, nes bijo trukdyti politinėms diskusijoms, o socialiniai tinklai, nepaisant per pandemiją išaugusių prašymų skaičiaus, neatveria savo tinklų išoriniam patikrinimui.
„Vokietija turi labai svarbią vakarų demokratijos stabilizavimo funkciją, – teigė F. Kartte. – Jeigu sukčiavimas per rinkimus arba politiškai motyvuotas prieš moteris nukreiptas turinys geba plisti net čia, ką tai pasako apie platformų reakciją į tokį turinį kitose valstybėse?“
Tai klausimas, į kurį socialinių tinklų kompanijos turi atsakyti. Parodžiusios, kad jos yra pasiryžusios ir (daugiau ar mažiau) pajėgios prižiūrėti turinį, jos pačios apsiėmė ir toliau vykdyti šią funkciją.
