Netrukus mokyklos duris pravers pirmokai. Kai kurių pradinukų kuprinėse bus ne tik knygos, sąsiuviniai ir rašikliai, bet ir pirmasis išmanusis įrenginys. Tačiau specialistai įsitikinę, kad mažamečiams internetas nėra saugu.
Netrukus mokyklos duris pravers pirmokai. Kai kurių pradinukų kuprinėse bus ne tik knygos, sąsiuviniai ir rašikliai, bet ir pirmasis išmanusis įrenginys. Tačiau specialistai įsitikinę, kad mažamečiams internetas nėra saugu.
Vis daugiau tėvų nenustygstančius vaikus bando užimti mobiliaisiais telefonais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Būsimo pirmoko Lino tėvai jau pasirūpino mokyklinėmis priemonėmis, o visai netrukus pradinukui įteiks ir pirmąjį išmanųjį įrenginį.
„Dar neturi, bet paveldės būsimo trečioko brolio laikroduką, kuris atlieka funkcijas skambinimo ir, tikriausiai, dar žinučių“, – LRT televizijai pasakoja būsimo pirmoko Lino mama Vaidilutė.
Pradinukų mokytoja Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje Jurgita Rasimavičienė jau nesistebi, kad daugelis pirmokų turi išmaniuosius įrenginius, tačiau nemano, kad tokio amžiaus vaikams jie būtini.
„Daug tėčių ir mamų tikrai jaučiasi saugesni, kai turi telefoną ar išmanųjį laikrodį, bet, mano nuomone, jis sukelia vaikams labai didelį stresą mokykloje, nes staiga jis išsikrauna ir vaikas praranda ryšį su mama“, – tikina mokytoja.
Mykolo Romerio universiteto lektorius ir psichologas Gintautas Katulis tikina, kad sprendimas mokiniui nupirkti telefoną neturi būti spontaniškas.
„Ar turėti mokiniui vaikui telefoną, turėtų būti ne spontaniškas, ne impulsyvus sprendimas. Kitu atveju mes rizikuojame, kad vaikas jį naudos impulsyviai – pasislėpti, pabėgti ir galiausiai įklius į galimos priklausomybės spąstus“, – aiškina psichologas.
Tačiau G. Katulis pripažįsta, kad neturėti išmaniojo įrenginio mažamečiui gali būti ir žalinga.
„Gali būti, kad jaus įtampą, nepasitenkinimą prieš draugus, jausis kažkoks gal prastesnis, kažko neturintis“, – pabrėžia jis.
Filaretų pradinėje mokykloje per pamokas nuosavus išmaniuosius vaikai turi laikyti kuprinėse, tačiau technologijų neatsisakoma.
„Mes integruojame į įvairius dalykus – ir dailė, ir matematika, ir pasaulio pažinimas. Moko vaikus ne tik naudotis planšetėmis ar robotais, bet ir programavimo pradmenis pradedame mokytis“, – pasakoja mokytoja J. Rasimavičienė.
Specialistai vienbalsiai sako, bėgti nuo technologijų nereikia, tačiau stebėti, ar net sukurti tam tikras taisykles, – būtina.
„Klaidų ir bandymų metu atradome, kad valanda tai maksimumas, kiek dieną vaikas gali naršyti. Yra visos tos tėvų prieigos, kur gali kontroliuoti“, – pasakoja būsimo pirmoko motina Vaidilutė.
„ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas tikina, kad ribojimai svarbu, tačiau visko suvaldyti – neįmanoma.
„Internetas nesirenka pagal amžių. Ką suras vaikas, tą ir suras. Jie grįžta namo, įsijungia išmaniuosius įrenginius ir net nejaučia, kiek laiko juose praleidžia. Tokiu atveju yra priemonės, kuriomis būtų galimybė riboti juos“, – tikina R. Liubertas.
Psichologas tuo metu pabrėžia, kad svarbu aiškiai tėvams pasakyti savo taisykles.
„Svarbiausias dalykas – aiškumas. Problemos tikrosios kyla tada, kada vieną dieną galima dvi valandas, kitą dieną – valandą, trečią dieną – kiek nori, o ketvirtą iš pykčio išvis nebegalima“, – LRT televizijai sako psichologas.
Informacinių technologijų ekspertas pataria naudotis sertifikuotais išmaniaisiais ir nepamiršti antivirusinių programų. Jos neleis programiniams pasisavinti vaiko tapatybės ar išnaudoti jo įrenginį, kaip raktą prisijungti prie kitų namų įrenginių.
Taip pat pareigūnai primena, kad su mažamečiu būtina pasikalbėti, kur saugu naudotis išmaniaisiais. Esą su telefonu rankose vaikas tampa labiau išsiblaškęs, nepastebi, kas vyksta aplinkui, todėl net ir eidamas šaligatviu gali susidurti su dviračiu, atsitrenkti į kitą į pėsčiąjį, nugriūti ir susižaloti.
