Pasaulinis piratavimo lygio tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje per praėjusius metus nuostoliai dėl nelegaliai naudojamos programinės įrangos, lyginant su 2005 m., išaugo 15 mln. litų ir iš viso sudarė 77,5 mln. litų. Tuo tarpu nelegaliai naudojamų kompiuterinių programų dalis liko nepakitusi – 57 proc. Pernai Lietuvoje aptiktos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekė 536 tūkst. litų.
Pasaulinis piratavimo lygio tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje per praėjusius metus nuostoliai dėl nelegaliai naudojamos programinės įrangos, lyginant su 2005 m., išaugo 15 mln. litų ir iš viso sudarė 77,5 mln. litų.
Tuo tarpu nelegaliai naudojamų kompiuterinių programų dalis liko nepakitusi – 57 proc. Pernai Lietuvoje aptiktos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekė 536 tūkst. litų.
„Tai, kad piratavimo lygis Lietuvoje nepakito nereiškia, kad nelegalios programinės įrangos naudojimo situacija Lietuvoje stabilizavosi – piratinės programinės įrangos naudojimas bei platinimas vis dar išlieka rimta problema. Nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas, kaip matome, daro milžinišką ekonominę žalą ne tik atskiriems rinkos segmentams, bet ir valstybės biudžetui bei Lietuvos ekonominei raidai“, – sako Verslo programinės įrangos aljanso prezidentas Ervinas Leontjevas.
„Piratavimo mastai Lietuvoje išlieka dideli – 2006 m. Lietuvoje buvo atlikta 50 patikrinimų dėl nelegalių kompiuterinių programų naudojimo, kurių metu aptiktos nelicencijuotos programinės įrangos vertė viršijo 536 tūkst. litų“, – teigė advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ advokatė Edita Ivanauskienė.
Pasak teisininkės, praėjusiais metais griežtėjo požiūris į autorių teisių pažeidimus teismų praktikoje, taip pat buvo sugriežtinti šią sritį reglamentuojantys teisės aktai. Priimtos intelektinės nuosavybės reglamentuojančio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos suteikia nukentėjusiems galimybę reikalauti dvigubai didesnio žalos atlyginimo, o taip pat įpareigoti pažeidėjus savo lėšomis paviešinti informaciją apie pažeidimą žiniasklaidoje.
Naujosios įstatymo pataisos suteikia daugiau galimybių kovoti su piratavimu virtualioje erdvėje. Vienas iš įstatymo straipsnių leidžia griežčiau kontroliuoti paslaugų tiekėjus (pavyzdžiui, interneto paslaugų), kuriais naudojamasi kaip platforma neteisėtam kūrinių platinimui.
Nuo šiol teismas gali įpareigoti juos pateikti informaciją apie neteisėtų kūrinių kopijų kilmę ir platinimo būdus. Tai padeda išaiškinti pažeidėjus.
Pasak advokatės E. Ivanauskienės, jau keletą metų iš eilės pastebima, jog mažėja nelicencijuotų programų platinimas fizinėse laikmenose (CD). Šį kompiuterių programų platinimo būdą praktiškai išstūmė piratavimas internetu ar neteisėtas programinės įrangos diegimas į parduodamą techninę įrangą kompiuterių salonuose ir įmonėse.
Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą, kurio metu nustatoma, kokia rinkoje esančių kompiuterinių programų dalis yra naudojama neteisėtai, jau ketvirtus metus atlieka tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC). Šio tyrimo duomenimis, Baltijos šalyse 2006 m. nelegalus kompiuterių programų naudojimas labiausiai smuktelėjo Estijoje – 2 proc., Latvijoje jis sumažėjo – 1 proc.
Pasauliniu mastu nelegalios programinės įrangos naudojimas labiausiai išaugo Artimųjų rytų ir Afrikos regione bei Azijoje, o sumažėjo Centrinėje, Rytų Europoje ir Vakarų Europoje bei Lotynų Amerikoje. Šiaurės Amerikoje – mažiausią neteisėtos programinės įrangos vartotojų skaičių turinčiame regione – piratavimo lygis nepakito.
Nors IDC studija parodė tam tikrų teigiamų poslinkių piratavimo srityje – iš 102 tyrime dalyvavusių šalių, neteisėtai naudojamos programinės įrangos skaičius per metus sumažėjo 62 šalyse, tačiau pasauliniu mastu piratavimo lygis išliko nepakitęs – 35 proc. Tyrimą atlikę analitikai tai sieja su smarkiai išaugusiu nelegalių programų naudojimu Azijos šalyse.
Dėl šoktelėjusio kompiuterių skaičiaus aukštą piratavimo lygį turinčiose šalyse, nuostoliai dėl nelegalios programinės įrangos pasauliniu mastu išaugo daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių (per 15 mlrd. litų). Tyrimą atlikusios tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos IDC duomenimis, aukšto piratavimo lygio šalyse sparčiai daugėja kompiuterių ir interneto vartotojų – per 2006 m. net du trečdaliai naujų interneto vartotojų buvo iš besivystančių šalių, kuriose piratavimo lygis yra didžiausias.
Internetą naudojančių žmonių skaičius pasaulyje per metus išaugo 140 milijonų. Padaugėjo ir kompiuterių vartotojų – per 2006 m. jų skaičius ūgtelėjo 230 milijonais ir jau peržengė 1 milijardo ribą.
Iš viso nelegalios programinės įrangos naudojimas padidėjo 13 šalių. Rytų ir Vidurio Europos regionas išlaiko aukščiausią piratavimo lygį pasaulyje – 68 proc. Dideliam nelegalių kompiuterinių programų skaičiui minėtame regione įtakos turėjo tyrime pirmą kartą dalyvavusios Armėnija, Azerbaidžanas bei Moldova, kurių piratavimo lygis pasaulyje yra didžiausias.
Santykinis nelegalių programų įsigijimas sumažėjo besivystančiose rinkose, kurių piratavimo mastai tradiciškai itin dideli. Kinijoje per ketverius metus nelegalios programinės įrangos naudojimas sumažėjo 10 proc., Rusijoje – 7 proc.
Tyrimą atlikę analitikai tai sieja su išaugusiu minėtų šalių vyriausybių ir verslo įmonių dėmesiu intelektinei nuosavybei, aktyviomis visuomenės informavimo akcijomis, glaudžiu programinės įrangos tiekėjų ir kompiuterių pardavėjų bendradarbiavimu. Spartus ekonomikos augimas Rusijoje, didžiąja dalimi sąlygotas pajamų iš naftos pramonės, turėjo teigiamą poveikį ir legalios programinės įrangos įsigijimui.
