Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA teigia, kad puslaidininkių trūkumas ir toliau neigiamai veiks automobilių gamybą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Trečiadienį per organizacijos metų vidurio konferenciją su žurnalistais, VDA prezidentė Hildegard Müller paragino visoje ES imtis veiksmų, kad būtų sustiprinti puslaidininkių gamybos pajėgumai.
Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA teigia, kad puslaidininkių trūkumas ir toliau neigiamai veiks automobilių gamybą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.
Trečiadienį per organizacijos metų vidurio konferenciją su žurnalistais, VDA prezidentė Hildegard Müller paragino visoje ES imtis veiksmų, kad būtų sustiprinti puslaidininkių gamybos pajėgumai. Jos teigimu, dėl „eksponentiškai didėjančios“ mikroschemų paklausos reikia ilgalaikio sprendimo.
„Ne tik automobilių pramonė susiduria su šiuo trūkumu, todėl diskusija tampa sudėtingesnė, – sakė ji. – Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu bus sunku rasti sprendimus“.
Šios savaitės pradžioje VDA sumažino gamybos augimo Vokietijoje prognozę iki 3 proc. nuo anksčiau buvusių 13 proc., ir pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais gamyba sumažėjo „gerokai mažiau nei buvo tikėtasi“. Dabar ji tikisi, kad šiais metais Vokietijoje bus pagaminta 3,6 mln. automobilių, t. y. 400 000 vnt. mažiau, palyginti su ankstesne prognoze.
Apie esamą situaciją prakalbo ir „Mercedes-Benz“. Kompanijos atstovai pareiškė, kad antrąjį metų ketvirtį tiekimą gerokai sumažino mikroschemų trūkumas. Praėjusį mėnesį trūkumas buvo ypač didelis, ir automobilių gamintojas įsitikinęs, kad tiekimo grandinės krizė išliks ir per ateinančius du ketvirčius, sakoma bendrovės pranešime, kuriame skelbiami pirmojo pusmečio automobilių pardavimai.
VDA taip pat sumažino 2021 m. automobilių pardavimų Vokietijoje augimo prognozę nuo 8 proc. iki 3 proc., nurodydama dėl puslaidininkių trūkumo kylančias gamybos kliūtis. Dabar VDA prognozuoja, kad šiais metais Vokietijoje bus parduota 3,15 mln. vienetų.
Didžiausia kliūtis elektromobiliams
VDA perspėjo dėl galimo Europos Sąjungos de facto vidaus degimo variklių draudimo nuo 2035 m. ir paragino daugiau investuoti į elektromobilių įkrovimo stoteles. H. Müller teigė, kad didžiausia kliūtis yra būtent įkrovimo stotelių trūkumas.
Ji atkreipė dėmesį į VDA užsakymu, bendrovės „Allensbach“ atliktą apklausą, kuri parodė, kad apie 70 proc. vokiečių yra nepatenkinti vietiniu įkrovimo tinklu ir tik 0,2 proc. yra labai patenkinti.
„Nusprendusiems įsigyti elektromobilį nereikėtų nerimauti dėl infrastruktūros trūkumo, – sakė ji. – Galiausiai būtent vartotojas nuspręs, ar elektromobilumas bus sėkmingas.“
Ji sakė, kad šiuo metu apie 68 proc. įkrovimo punktų ES yra tik trijose valstybėse: Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
„Norint, kad iki 2030 metų Vokietijoje būtų įrengta daugiau nei milijonas elektromobilių įkrovimo taškų, kiekvieną savaitę reikia pastatyti 2 000 naujų stotelių, o visoje ES reikia mažiausiai 6 mln. įkrovimo taškų. Tai yra 12 000 per savaitę.“
Ginčai dėl iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių
H. Müller taip pat pavadino iš tinklo įkraunamas hibridines transporto priemones gera galimybe vartotojams, ieškantiems galimybių patekti į judrią rinką. Ji teigė, kad automobilių gamintojų nuomonės dėl to, kaip elgtis su įkraunamais hibridiniais automobiliais, skiriasi, tačiau sakė, kad sprendimą, ar pirkti tokį automobilį, turėtų priimti klientai, o ne VDA.
H. Müller pabrėžė, kad Vokietijos automobilių pramonė iki 2025 metų planuoja investuoti apie 150 mlrd. eurų į klimatui saugų transportą: naujas pavaros sistemas ir skaitmeninimą.
Ji paragino laikytis subalansuoto požiūrio į pramonės pertvarką, kuris suderintų aplinkosaugos problemas ir ekonomines realijas. „Mūsų pramonė atsidūrė prie didžiausios perversmo istorijoje – nuo skaitmeninimo iki perėjimo prie elektrinių transporto priemonių, – sakė ji. – Vokietija turi sukurti klimatui saugią, skaitmeninę ir autonominę ateitį.“
Pramonės transformacija reiškia, kad reikia papildomų mokslinių tyrimų alternatyvių degalų, taip pat programinės įrangos ir pažangiausių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, srityje, teigė VDA.
