Kai kurioms įmonėms atsibodo laukti, kol darbuotojai vėl prisijungs prie darbo jėgos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tik 10 proc. darbo ieškančių asmenų jo ieško skubiai, rodo neseniai atlikta milžinės „Indeed“ atlikta apklausa. Nesvarbu, ar tai būtų dėl virusų baimės, vaiko priežiūros išlaidų, sukauptų pinigų rezervuose ar padidintų pašalpų, bedarbiai neskuba rinktis daugelio siūlomų darbo vietų, kurios dažniausiai yra labiausiai nukentėję restoranai, rašo „Business insider“.
Nuskanuokite QR kodą. Ši technologija leidžia mažo personalo restoranui sutaupyti, nes jiems nereikia samdytis žmogaus, kuris priimtų užsakymus ir atneštų klientams maistą. Galima pastebėti ir kitus automatikos revoliucijos ženklus.
Kaip rašo „Insider“, restoranų pramonė jau keletą mėnesių nesusitvarko su darbuotojų trūkumo problema. Net tokioms didelėms įmonėms kaip „McDonald's“ sunku kovoti su nacionaliniu darbo jėgos trūkumu.
Nedaugelis jų pradėjo naudotis technologijomis, kurios pakeičia už mažą atlyginimą dirbti nenorinčiuosius. Pavyzdžiui, „Cracker Barrel“ išleido mobiliąją programą, leidžiančią klientams susimokėti už maitinimą. „McDonald's“ pradėjo testuoti automatizuotą užsakymą 10 Čikagos restoranų. „Dave & Buster‘s“ planuoja išplėsti bekontaktį užsakymą.
Privalumai akivaizdūs. Automatizuoti sprendimai dažnai yra vienkartinės investicijos, didinančios produktyvumą ir nereikalaujančios ieškoti brangių personalo krizės sprendimų, tokių kaip prisijungimo prie darbovietės išmokų didinimas.
Ekonominiai duomenys rodo, kad perėjimas prie automatikos vyksta jau kelis mėnesius. Per pirmuosius tris 2021-ųjų mėnesius produktyvumas padidėjo 5,4 proc., o tai greičiausias pagerėjimo tempas per daugiau nei 20 metų. Šis šuolis įvyko, kai įmonės tik pradėjo dirbti, o tai rodo, kad padidėjimas buvo labiau susijęs su tolesniu pandemijos eros technologijų naudojimu.
Verslininkai, diegiantys naujas technologijas, iki šiol daugiausia restoranuose, nevengė pripažinti, kad automatika pakeis darbuotojus. Margo Manning, bendrovės „Dave & Buster‘s“ vadovė teigė, kad jų restoranai, naudodami bekontakčius užsakymus, „sugebėjo priimti daugiau klientų ir sumažinti darbuotojų skaičių, kad būtų efektyviau“.
Žmonės jau seniai baiminosi, kad naujų technologijų pritaikymas sukels užburtą darbo vietų sunaikinimo ir sustabdyto darbo užmokesčio ratą, nes robotai vis dažniau tampa pagrindine darbo jėga. Šio tipo mąstymas dažnai vadinamas „Luddite“, nuo to laiko, kai Jungtinės Karaystės darbuotojų grupė sunaikino mašinas, kurios užėmė darbo vietas ankstyvaisiais pramoninės revoliucijos metais, 1800-ųjų pradžioje. Tačiau automatika gali maitinti dorą ciklą, o ne į „Luddite“ panašų žiaurų ratą.
Technologinių naujovių naudojimas per pastaruosius kelis šimtus ekonomikos istorijos metų tik didino produktyvumą. Tai suteikia darbuotojams tvirtesnes galimybes gauti didesnį atlyginimą. Dėl didesnio atlyginimo padaugėja ekonominės veiklos, o tai padidina darbo jėgos paklausą kitur ekonomikoje.
Automatikos priėmimas taip pat gali optimizuoti darbo vietų augimą, rašė ekonomikos rašytojas Noahas Smithas birželio 13 dienos tinklaraščio įraše. Amerikiečiai, kurie būtų priėmę užsakymus ir aptarnavę stalus, galėtų išsiugdyti naujus, vertingesnius įgūdžius, nes technologijos perima mažą atlyginimą gaunančių darbuotojų vietas. Praėję masinių naujovių laikotarpiai – nuo pramonės revoliucijos iki „dot-com“ bumo – nepanaikino darbo vietų, bet perkėlė jas kitur.
„Automatizavimo siekis yra tikėjimas žmonijos potencialu“, – rašė jis.
Naujas technologijas sukuria žmonės, ir jas būtų galima panaudoti gerinant, o ne bloginant žmonių darbą. Tai gali būti to judėjimo pradžia. Bet, gali ir nebūti.