Nors dauguma žmonių savęs nelaiko aktyviais žaidėjais, Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad beveik pusė šalies, net 48 proc., žaidžia kompiuteriams, žaidimų konsolėms ir išmaniesiems įrenginiams skirtus žaidimus ir tai daro reguliariai. Jaunesnės kartos atstovai žaidimus į rankas griebia dažniau, bet vyresnio amžiaus žaidėjų aktyvumas taip pat gana didelis.
Nors dauguma žmonių savęs nelaiko aktyviais žaidėjais, Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad beveik pusė šalies, net 48 proc., žaidžia kompiuteriams, žaidimų konsolėms ir išmaniesiems įrenginiams skirtus žaidimus ir tai daro reguliariai. Jaunesnės kartos atstovai žaidimus į rankas griebia dažniau, bet vyresnio amžiaus žaidėjų aktyvumas taip pat gana didelis. Tokias išvadas rodo Lietuvos žaidimų kūrėjos „Nordcurrent“ iniciatyva atlikta šalies gyventojų apklausa.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Neseniai JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad 85 proc. aktyviai žaidžiančių žmonių savęs žaidėjais nelaiko. Greičiausiai ir Lietuvoje reikšminga dalis žaidėjų turėtų tą pačią nuomonę. Nepaisant to, mūsų pastarasis tyrimas atskleidė, kad tikrai didelė dalis Lietuvos gyventojų žaidimus žaidžia. Itin smagu matyti, jog tai daro ne tik jaunimas, bet ir vyresnė karta – turime ne vieną žaidėją, kuriam daugiau nei 50 metų“, – komentuoja „Nordcurrent“ rinkodaros vadovas Artūras Surgutanovas.
Žaidžia kas antras, dauguma – kasdien
„Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausias žaidėjų segmentas naudojasi būtent išmaniaisiais įrenginiais (29 proc. gyventojų), šiek tiek mažiau kompiuteriais (24 proc.) ir dar 9 procentai – žaidimų konsolėmis, o iš viso žaidimus žaidžia 48 proc. šalies gyventojų. Likę 52 proc. apklaustųjų vaizdo žaidimų nežaidžia. Situacija atitinka pasaulines tendencijas – dažniausiai žaidžiama telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose. Prognozės rodo, kad 2021 m. 59 proc. pasaulinių žaidimų pajamų sugeneruos būtent ne kompiuteriai, o išmanieji įrenginiai. Tiesa, bendras Lietuvos žaidėjų kiekis kol kas nepasivijo tokių valstybių kaip JAV, kur žaidžia apie 65 proc. gyventojų.
Iš tų, kurie mėgaujasi žaidimais išmaniuosiuose įrenginiuose, daugiau kaip pusė Lietuvoje tai daro kartą per dieną arba dažniau (išvis 58 proc.). Tik 15 proc. įsijungia žaidimus rečiau negu kelis kartus per savaitę.
„Išmaniųjų įrenginių žaidėjai įprastai mažiau nei konsolių ar įprastų kompiuterių gerbėjai rūpinasi žaidimo istorija ar siužetu – jiems svarbiau galimybė lengvai įsitraukti į naują pasaulį. Tai susiję ir su tuo, kad Lietuvoje žaidimai vis labiau suvokiami kaip lanksti, neįpareigojanti pramoga, kuria galima užsiimti bet kur, net ir turint tik keliolika laisvų minučių“, – sako „Nordcurrent“ atstovas.
Žaidžia ir vyrai, ir moterys
Tyrimas neigia mitą, kad vaizdo žaidimai – vyriškas užsiėmimas. Juos vienokioje ar kitokioje platformoje Lietuvoje žaidžia 53 proc. apklaustų vyrų (47 proc. nežaidžia) ir 44 proc. moterų (56 proc. nežaidžia).
Pažvelgus tik į išmaniųjų įrenginių kategoriją, skirtumo praktiškai nelieka – čia žaidžia 29,3 proc. vyriškos (likusi dalis žaidžia kitomis platformomis) ir 28 proc. moteriškos lyties (likusi dalis žaidžia kitomis platformomis) respondentų. Tiesa, žaidžiančios moterys tai daro rečiau: tik 3 proc. išmaniųjų įrenginių žaidėjų moterų jais žaidžia kelis kartus per dieną, kai vyrų proporcija yra penkis kartus didesnė ir siekia 15 procentų.
„Nors atrodytų, kad galbūt moterys paprasčiausiai mažiau mėgsta žaidimus, yra duomenų, pagal kuriuos jos vyrus gerokai lenkia. Pavyzdžiui, moterys žaidėjos kur kas labiau mėgsta galvosūkius – veiklas, kurias galima įsijungti rečiau, bet kurioms išspręsti reikia kiek daugiau laiko. Taigi, kitokius įpročius bei laiko paskirstymą sąlygoja kitoks žaidimų pasirinkimas“, – aiškina A. Surgutanovas.
Kita tendencija – didesnis jaunimo susidomėjimas. Dažniausiai vaizdo žaidimus renkasi 18-25 m. ir 26-35 m. amžiaus grupių Lietuvos žaidėjai. Įdomu tai, kad jauniausieji (18-25 m.) kur kas dažniau žaidimams renkasi įprastus kompiuterius ir išmaniuosius įrenginius, o vyresnieji (26-35 m.) kiek dažniau į rankas paima konsolių pultelius, nors tarp jų populiariausiomis platformomis taip pat išlieka kompiuteriai ir išmanieji įrenginiai.
„Nors vyriausios amžiaus kategorijos ir žaidžia rečiau, būtų netikslu sakyti, kad vyresni žmonės ir senjorai išvis to nedaro – daugiau nei 30 proc. 56 metų ir vyresnių respondentų žaidžia. Statistiškai jie tai daro rečiau, bet visgi reguliariai“, – pastebi ekspertas.
