Verslo atsargumą galvojant apie ateitį koronaviruso pandemija pernai atskleidė netikėtu kampu: liko neišnaudota milijoninė parama atsinaujinantiems energetikos ištekliams įdiegti. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, per pirmąjį kvietimą pernai iš 14 mln. eurų finansavimo panaudota vos 2,5 mln. eurų, tačiau tikimasi sėkmingai investuoti šiems metams numatytas lėšas. Juolab kad šiemet supaprastinti reikalavimai paramai gauti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2021 m. verslo investicijoms į atsinaujinančius energetikos išteklius numatyta 9 mln. eurų suma, į subsidijas pretenduoti galima iki metų pabaigos arba kol bus pateikta paraiškų visai paramos sumai.
„2020 metai buvo pirmieji, kuomet Klimato kaitos programos lėšos buvo skirtos ir įmonėms, norinčioms įsirengti saulės elektrinę ar pasikeisti iškastinį kurą naudojančius šildymo įrenginius. Galbūt dėl to, kad dalis įmonių nespėjo pasiruošti investicijoms, galbūt dėl COVID-19 situacijos šalyje ir neužtikrintumo nebuvo sulaukta paraiškų visai skirtai sumai. 2020-aisiais gauta beveik 200 paraiškų, jose prašoma finansavimo suma siekė apie 6,5 mln. eurų. Finansavimas skirtas 89 projektams, o subsidijų suma sudarė apie 3 mln. eurų“, – sako APVA Nacionalinių programų valdymo direktorius Jonas Balkevičius.
Šiais metais reikalavimai siekiant gauti paramą buvo supaprastinti: nebereikia teikti galimybių studijos, nuosavo finansinio indėlio užtikrinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiavimų, o finansavimo suma apskaičiuojama pagal fiksuotus įkainius.
Šiuo metu APVA jau yra gavusi beveik 150 verslo paraiškų, pagal kurias pretenduojama į daugiau kaip 3 mln. eurų subsidijas.
Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas neabejoja, kad artimiausiais mėnesiais teikti paraiškas suskubs gerokai daugiau įmonių – verslo aktyvumą skatina rinkoje susiklosčiusi spartus energetinių išteklių kainų augimas.
„Gyventojams ir viešajam sektoriui skiriamos subsidijos paprastai yra paklausios ir greitai išdalinamos, todėl atsargus pernykštis įmonių startas kiek nustebino. Tačiau žinant, kad koronaviruso pandemija daliai verslo taip sumaišė kortas, kad teko nedirbti mėnesių mėnesius bei prašyti finansinės paramos, to ir buvo galima tikėtis. Šiemet verslas jau aktyvesnis, vėl grįžtama prie plėtros klausimų. Be to, smarkus energetinių išteklių brangimas verčia elektros kainų suvaldymo klausimą svarstyti kuo greičiau“, – teigia Artūras Zatulinas.
Pasak jo, 2020-ieji pasižymėjo rekordiškai žemomis elektros kainomis, bet 2021-ieji pateikė kitą netikėtumą: elektros kainos juda rekordinių aukštumų link.
Gegužės mėnesio infliacijos duomenis paskelbusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nurodė, kad per metus energetikos išteklių kainos išaugo net 18,6 proc. Tuo tarpu Baltijos regione didmeninės elektros kainos per metus iki š. m. liepos, „Elektrum Lietuva“ duomenimis, išaugo daugiau nei 2 kartus ir siekė 88.32 EUR/MWh.
Europai judant žaliąja kryptimi ir planuojant pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimo, investicijos į nuosavą elektros gamybą yra vienas iš greičiausių būdų suvaldyti kaštus.
„Subsidijos pastebimai pagreitina investicijų atsiperkamumą įsigyjant nuosavą saulės elektrinę ar dalį elektrinės nutolusiame parke, todėl verslo susidomėjimas šia galimybe tik augs. Juo labiau, kad yra supaprastinti reikalavimai paramai gauti“, – teigia A. Zatulinas.
APVA tikisi, kad finansavimas paskatins įmones pereiti prie švarios energetikos, sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pagerins aplinkos kokybę ir prisidės prie technologinių inovacijų populiarinimo.