Karantinui pasibaigus didelė dalis darbuotojų jau grįžo į biurus, tačiau pandeminei situacijai vis dar nesitraukiant, įmonės ieško tinkamiausio darbo organizavimo būdo. Atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. apklaustų darbuotojų nori bent dalį laiko dirbti iš namų, o dar 20 proc. dirbti norėtų tik nuotoliniu būdu. Tačiau praėję metai leidžia įvertinti, kaip dirbant biuruose ir namuose skiriasi darbuotojų efektyvumas.
Karantinui pasibaigus didelė dalis darbuotojų jau grįžo į biurus, tačiau pandeminei situacijai vis dar nesitraukiant, įmonės ieško tinkamiausio darbo organizavimo būdo. „Darnu Group“ įsteigtos „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. apklaustų darbuotojų nori bent dalį laiko dirbti iš namų, o dar 20 proc. dirbti norėtų tik nuotoliniu būdu. Tačiau praėję metai leidžia įvertinti, kaip dirbant biuruose ir namuose skiriasi darbuotojų efektyvumas. Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog darbuotojai geriau jaučiasi dirbdami iš namų, tačiau efektyviau dirba biuruose.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Darbas biuruose efektyvesnis penktadaliu
Darbuotojai buvo paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti savo darbo efektyvumą ir patogumą dirbant iš namų ir biuruose.
Pasitenkinimas dirbant iš namų vidutiniškai įvertintas 7,95 balais, o dirbant biure – 7,66. Palankiausiai nuotolinį darbą vertino 36-45 metų amžiaus respondentai, čia vidutinis įvertinimas siekė 8,26 balo.
Darbu iš namų labiau patenkinti tie, kurie turi tam dedikuotą kambarį, o gyvenantys vieni, nuotolinį darbą vertino prasčiau, nei turintys šeimas.
Apklausa taip pat parodė, jog statistiškai dirbti iš namų patogiau, bet biuruose – efektyviau. Apklausos dalyviai darbo namuose efektyvumą įvertino 7,92 balais, o darbo biuruose – 8,51.
„Tyrimas atskleidžia gana paradoksalią situaciją, kai darbuotojai geriau jaučiasi dirbdami namuose, bet patys pripažįsta, kad efektyviau dirba biuruose, todėl darbdaviai susiduria su naujais iššūkiais. Kol kas įmonės džiaugiasi, kad sugeba išlaikyti darbuotojus efektyvius jiems dirbant nuotoliu, tačiau negalime būti garantuoti, kad tai tęsis amžinai. Darbuotojai jau dabar pastebi, kad dirbant namuose jų efektyvumas mažesnis, tad tikėtina, jog laikui bėgant ši problema tik ryškės. Taip pat, darbdaviai neretai nežino, kiek laiko jų darbuotojai praleidžia dirbdami. Kartais atrodo, kad darbuotojas taip pat efektyviai pasiekia rezultatą, tačiau jis atlikdamas savo pareigas užtrunka gerokai ilgiau, o nuo to kenčia laisvalaikis, kuris yra itin svarbus norint išlaikyti sveiką darbuotojo psichologinę būseną“, – sako Mantas Umbrasas, „Darnu Group“ turto valdymo direktorius.
Panašūs rezultatai ir svetur
Panašius rezultatus pateikia ir svetur atlikti tyrimai. 2019 balandžio – 2020 rugpjūčio mėnesiais buvo atliekamas vienos iš Azijos technologijų kompanijos darbuotojų tyrimas, kurio rezultatus publikavo „The Economist“. Dešimčiai tūkstančių darbuotojų į kompiuterius buvo įdiegta programinė įranga fiksavusi kokius internetinius puslapius ir programas darbuotojai naudoja, kiek laiko užtrunka, taip pat kiek laiko naudoja kompiuterio pelytę ir klaviatūrą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dirbdami iš namų, darbuotojai dirbo 30 proc. daugiau valandų nei iki pandemijos, o 18 proc. valandų – ne darbo metu. Paskaičiavus darbe praleistą laiką ir atliktas užduotis bei palyginus nuotolinio darbo ir darbo biure rezultatus, buvo nustatyta, kad darbo našumas dėl nuotolinio darbo nukrito 20 proc. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad dirbant biuruose yra lengviau susikoncentruoti, todėl per tą patį laiką padaroma daugiau.
„Darnaus miesto laboratorijos“ tyrime norą lanksčiau planuotis darbo laiką nurodė 39 proc. apklaustų darbuotojų. Tačiau, tiek mūsų atliktas, tiek kiti tyrimai atskleidžia, kad darbuotojai dirbdami namuose dažnai persidirba. Išnykus ribai tarp namų ir darbo, ir tiksliai paskaičiavus laiką, skirtą darbui, didelė dalis pamatytų, kad dirba ilgiau nei biure. Tą parodė ir „The Economist“ publikuoto tyrimo išvados, kuriose atsispindi aiški tendencija, kad dirbdami namuose atlikti tas pačias užduotis užtrunkame ilgiau ir efektyvumas neauga“, – teigia M. Umbrasas.
Jis pabrėžia, kad darbo našumas Lietuvoje auga ne taip sparčiai kaip norėtume. Paskutinio tyrimo duomenis, Lietuva 2019 m. darbo našumu atsiliko net ir nuo Vidurio ir Rytų Europos šalių.
„Našumo augimas itin svarbus tikintis išlaikyti pastovų ir tendencingą atlyginimų kilimą ir siekiant pasivyti Vakarų Europos šalių pragyvenimo lygį. Tad 20 proc. efektyvesnis darbas biuruose yra lengvai išpildoma sąlyga, norint Lietuvoje gerinti našumo rodiklius“, – M. Umbrasas.
Jo teigimu, „Darnu Group“ valdomuose biuruose Vilniuje jaučiama aktyvi grįžimo į darbo vietas tendencija, o pilnas paveikslas bus matyti pasibaigus vasaros atostogoms.
„Spinter“ apklausa buvo atliekama balandžio ir gegužės mėnesiais. Joje dalyvavo 515 įvairus amžiaus ir profesijų darbuotojų, kurie per karantiną dirbo nuotoliniu būdu.
