Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti.
Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Policijos duomenimis, vien liepos 8 dieną Lietuvoje fiksuoti 3 elektroninio sukčiavimo atvejai, dar 2 fiksuoti liepos 7-ąją.
Kenčia ne tik pavieniai asmenys
Kaip skelbiama Lietuvos policija, pastarosiomis dienomis nuo elektroninių sukčių nukentėjo 4 Lietuvos gyventojai. Vyriausiam nukentėjusiam šiuo metu yra 93-eji, jauniausiai – 43-eji metai.
Didžiausias gyventojo patirtas nuostolis siekė 28 tūkst. eurų, mažiausias – 8 539 eurus.
Daugeliu atvejų pinigai iš gyventojų yra išviliojami, kai jiems paskambina banko ar policijos darbuotojais prisistatantys asmenys. Jie dažniausiai prašo asmeninės prisijungimo prie banko informacijos arba siūlo ateiti pinigų paimti į namus.
Nuo sukčių, kiek žinoma, nukentėjo ir viena įmonė. Tačiau įdomu tai, kad šiuo atveju dalį įmonės lėšų pavyko apsaugoti, mat bankas, kuriame įmonė laikė pinigus, sustabdė kai kurias transakcijas.
„Liepos 7 d. apie 14 val. 20 min. Vilniuje, įmonės darbuotojai paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir, apgaulės būdu, iš banko sąskaitos pasikėsino pasisavinti 24 650 eurų, inicijuodamas dvi finansines operacijas.
Po neteisėtai inicijuotų operacijų bankui pavyko atšaukti ir grąžinti atgal į įmonės sąskaitą 14 750 eurų. Nuostolis – 9 900 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – praneša Lietuvos policija.
Visais policijos registruotais sukčiavimo atvejais po gyventojų pareiškimų teikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Bankai jūsų duomenų niekada neprašo
Tuo metu bankai, savo ruožtu, taip pat teigia pastebintys suaktyvėjusius sukčius. Juos apie tai informuoja nukentėję klientai.
Pavyzdžiui, „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė sako, kad tais atvejais, kuomet banko saugumo sistemos identifikuoja apgaulingą elgesį, pavyzdžiui, įtartiną operaciją naudojantis mokėjimo kortele, paveikti klientai informuojami nedelsiant.
„Priklausomai nuo banko kortelės saugumo pažeidimo, bankas konkrečiai nurodo, kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai vykdyti (kortelė apribota pilnai, apribota tik internetiniams mokėjimams ir pan.).
Taip pat nurodoma, kokių veiksmų klientui imtis: įvertinti atliktų operacijų netipiškumą, atsinaujinti mokėjimo kortelę ar kreiptis į banką bendruoju telefonu“, – sako I. Baltrušaitienė.
Visgi komunikacijos vadovė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, kad klientai ir patys išliktų budrūs ir nesuteiktų finansiniams sukčiams galimybės pasiekti jų lėšas.
„Prašome klientų kitiems asmenims neatskleisti konfidencialių duomenų – mokėjimo kortelės numerio, įskaitant galiojimo datą bei saugos kodą, slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko duomenų. Kartu primename, jog bankas šios informacijos pateikti niekada neprašo nei el. paštu, nei telefonu ar paštu. Jei kažkas jūsų prašo tokių duomenų, tai yra rimtas signalas, kad galimai bendraujate su sukčiumi“, – sako I. Baltrušaitienė.
Ji prideda, kad rekomenduojama periodiškai tikrinti savo sąskaitos likutį, atliktas operacijas bei sąskaitoje rezervuotas sumas. Mat turėdami šį įprotį, tikėtina, kad greitai pastebėsite įtartinus veiksmus, sako I. Baltrušaitienė, o kilus įtarimui, jog jūsų sąskaita galėjo tapti prieinama sukčiams, nedelsiant apie tai praneškite bankui.
Tuo metu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atskleidžia, kad bankas kone kasdien sulaukia klientų pranešimų apie sukčių atakas, kurių metu klientai atskleidžia savo asmeninius internetinės bankininkystės ir mokėjimo kortelių duomenis.
„Siekiant užkirsti kelią finansiniams praradimams, esminis veiksnys yra laikas. Būtina kuo skubiau pranešti bankui ir policijai, kad pašaliniai žmonės gali turėti prieigą prie asmeninių duomenų“, – sako S. Abraškevičius.
„Citadele“ ir SEB bankai komentarų šiam straipsniui dar nepateikė, tačiau anksčiau naujienų portalui yra sakę, kad būtina prisiminti, kad bankas niekada neprašo atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitų konfidencialių duomenų.
„Įkliuvus į sukčių pinkles ir pervedus pinigus, patirtų nuostolių bankas neatlygina. Tokie įvykiai nelaikomi draudiminiais įvykiais pagal indėlių draudimo sąlygas“, – naujienų portalui tv3.lt yra sakęs SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška.
Šiemet prarado daugiau kaip 400 tūkst. eurų
Kad pastaruoju metu elektroniniai sukčiai tapo aktyvesni, patvirtina ir Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė. Vis dėlto, kiek tiksliai per pirmąsias liepos dienas vagišiai pridarė nuostolių, pasakyti dar anksti.
„Duomenis renkame ketvirtiniu principu, tad dar neturime liepos mėnesio informacijos. Antrojo šių metų ketvirčio duomenis turėsime liepos gale“, – paaiškina V. Kiguolienė.
Į suaktyvėjusius sukčius reaguoja ir Lietuvos bankas. Įstaigos išplatintame pranešime gyventojai skatinami itin kritiškai įvertinti netikėtus su jų sąskaitomis susijusius skambučius, neatiduoti asmeninių el. bankininkystės duomenų į sukčių rankas ir nevykdyti jokių pervedimų pagal apsimetėlių prašymus.
„Lietuvos bankas apie riziką dėl sukčių vykdomų bandymų išvilioti gyventojų el. bankininkystės duomenis yra įspėjęs ne kartą, tačiau matome būtinybę apie tai priminti vėl, nes stebime, kad tokių atvejų pastaruoju metu itin padaugėjo. Niekuomet neišduokite savo prisijungimo prie banko kodų, net jei skambinantysis prisistato banko darbuotoju, ir perspėkite dėl to savo artimuosius“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Kaip rašoma įstaigos pranešime, gyventojai pinigus praranda ir susivilioję sukčių siūloma pelningo investavimo galimybė – vien per 2021 m. I pusmetį Lietuvos bankas gavo 28 asmenų, kurie nukentėjo nuo investicinio sukčiavimo, skundus, pagal kuriuos gyventojai prarado 454 tūkst. eurų. Didžiausios sumos, kurias prarado vienas gyventojas: 125 tūkst., 115 tūkst. arba 112 tūkst. eurų.
Svarbu atsiminti
Lietuvos bankas primena, kad mokėjimo paslaugų teikėjai niekada neprašo suteikti asmeninių prisijungimų duomenų, todėl gyventojai turėtų tiesiog ignoruoti skambučius, SMS žinutes ar el. laiškus, kuriais prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą ar paspausti ant siunčiamos nuorodos.
Gyventojai visas finansines operacijas turėtų atlikti tik per saugius mokėjimo paslaugų teikėjų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę ar mobiliąją programėlę.
„Reikia turėti omenyje, kad sukčių tikslas yra įtikinti, kad siunčiamas pranešimas ateina iš gyventojui žinomo ir patikimo šaltinio. Kai pavyksta tą padaryti, po to paprastai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių galima prarasti pinigus, asmeninius duomenis arba užkrėsti virusu kompiuterį.
Taigi, nedarykite su savo pinigais nieko, dėl ko nesate tikri, t. y. neatlikite jokių veiksmų, kurių iniciatoriai nesate jūs patys“, – aiškina J. Govina.
Pridedama, kad Lietuvos bankas imasi visų priemonių, kad sukčiavimo schemose dalyvaujančios internetinės svetainės būtų užblokuotos, o informacija apie organizatorius pasiektų teisėsaugą.
2021 m. I pusm. dėl investicinio sukčiavimo blokuotos 4 svetainės ir 1 svetainė, susijusi su mokėjimo paslaugų teikimu, taip pat į nelegalių svetainių sąrašą įtraukta 14 svetainių, LR Generalinei prokuratūrai perduota informacija pagal 4 skundus dėl 3 svetainių. Visgi gyventojai turėtų įsivertinti, kad skundą gavę mokėjimo paslaugų teikėjai neprivalo grąžinti mokėtojui operacijos sumos, jei ji buvo atlikta dėl mokėtojo sukčiavimo, tyčios arba didelio neatsargumo.
Tie gyventojai, kurie nori prevenciškai apsiriboti savo galimybes sukčiams pervesti dideles pinigų sumas, gali iš anksto nusistatyti mažesnius nei įprasta pervedamų lėšų dienos limitus.
