Yra daugybė būdų, kaip ateityje pasiekti neutralią anglies dioksido emisiją. Tai įmanoma padaryti iki 2050 m., tačiau reikia imtis skubių veiksmų.
Tokia yra pagrindinė SAPEA (Science Advice for Policy by European Academies, Europos akademijų mokslinės rekomendacijos politikai) įrodymų peržiūros ataskaitos dėl perėjimo prie naujos energetikos sistemos ir atitinkamos Europos Komisijos vyriausiųjų mokslo patarėjų grupės mokslinės nuomonės išvada.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sisteminis požiūris į energetikos pertvarką Europoje
Tačiau tai ne tik techninis iššūkis. Norint, kad perėjimas prie energijos vartojimo taptų realybe, turime išspręsti didžiulę sisteminę problemą, koordinuoti daugybę individualių savanoriškų sprendimų dėl investicijų, vartojimo ir elgsenos visoje Europoje.
Tai reiškia, kad reikia pertvarkyti visą Europos energetikos sistemą. Toks pokytis paveiks kiekvieną mūsų visuomenės segmentą ir pareikalaus didžiulių investicijų pereinamuoju laikotarpiu. Tai turi būti daroma socialiai teisingai. Turime jau dabar spartinti pažangą, jei norime pasiekti ES tikslą – nulinį išmetamųjų teršalų kiekį iki 2050 metų.
Reikia įvertinti daug įvairių politikos veiksnių, atsižvelgiant į jų galimybes pasiekti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, į jų ekonominį efektyvumą ir indėlį į socialinės pusiausvyros išlaikymą. Remiantis šiais kriterijais, geriausi turimi įrodymai išskiria šešias pagrindines temas:
Technologijų įvairovė. Ateinančiais dešimtmečiais reikės milžiniškų pasaulinių investicijų į technologijas. Tačiau dažnai būna sunku nuspėti, kokios technologijos pasiteisins ateityje. Tad, užuot ieškojusi vienos „sidabrinės kulkos“, Europa turi kurti ir diegti platų technologijų spektrą, kartu išlaikydama bendrus, visai ES svarbius tikslus. Tai svarbu ne tik siekiant sukurti dinamišką ir lanksčią energetikos sistemą, bet ir todėl, kad skiriasi Europos šalių struktūra ir poreikiai.
Giluminio sudėtingumo valdymas. Turime rasti naujų būdų, kaip subalansuoti pasiūlą ir paklausą sudėtingoje energetikos sistemoje, apimančią tokius kintamus šaltinius kaip saulės ir vėjo energija. Elektrifikavimas, nauja infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumas, paklausos valdymas ir inovatyvus duomenų naudojimas – visa tai gali padėti valdyti šį sudėtingą sritį. Tokiems sektoriams, kur anglies dioksido išmetimą mažinti sunku, pavyzdžiui, tolimasis susisiekimas ir sunkioji pramonė, galima taikyti tiesioginio elektrifikavimo alternatyvas, pavyzdžiui, ekologiškas vandenilio kurą.
Valdymas ir reguliavimas. Reikia griežto anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmo, kuris būtų reguliavimo priemonių ir paskatų derinio dalis. Dabartinė Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema turėtų būti taikoma visiems susijusiems sektoriams, įskaitant transportą ir šildymą ir / arba vėsinimą, o politiniai lyderiai turėtų įsipareigoti iki 21 a. vidurio nustatyti labai aukštas anglies dioksido kainas, iš kurių būtų matyti visas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis aplinkai. Taip gautos pajamos turėtų būti naudotos sąžiningai energetikos pertvarkai remti, – kad niekas neliktų nuošalyje.
Elgsena ir dalyvavimas. Visuomenės elgsenos ir veiksmų skatinimas įvairiais lygiais yra ne mažiau svarbus, nei naujų technologijų kūrimas. Ateities energetikos sistemoje veiksmai individualiu, namų ūkių, vietiniu ir regioniniu lygiu atliks pagrindinį vaidmenį remiant energijos gamybą ir keičiant jos vartojimo modelius.
Pasaulinė lyderystė. ES turi visas galimybes pirmauti pasaulyje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu ir socialiai teisingu būdu, kartu išlaikant konkurencingumą. Siekiant užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimo laikytųsi visi ir kad būtų atsižvelgta į išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susidaro dėl į Europą importuojamų prekių, Europa turi sustiprinti savo diplomatines pastangas. Kitų šalių tarpusavio įsipareigojimai bus veiksmingesni negu pertekliniai įsipareigojimai vien tik Europoje.
Tiekimo grandinės saugumas. Turime valdyti pasaulinį medžiagų, kurių reikia švarios energijos technologijoms palaikyti, tiekimą. Pereinant prie žaliosios energijos mūsų priklausomybė nuo importuojamų degalų mažės, tačiau turime aktyviai skatinti inovacijas, plėtrą ir žiedinę ekonomiką Europoje. Priešingu atveju susidursime su nauja priklausomybe nuo mums reikalingų importuojamų medžiagų.