Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje?
Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles.
Iš viso per praėjusius metus LBA nariai užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Tad kaip bankai nuo vagystės saugo jiems patikėtus gyventojų pinigus?
Saugiau kojinėje?
Birželio pabaigoje naujienų portalas tv3.lt dalijosi istorija, kai mergina buvo sukčių apgauta po to, kai gavo į telefoną žinutę iš oficialaus „Swedbank“ numerio.
Ji pasakojo ir anksčiau iš to paties numerio ne kartą gavusi banko žinučių apie įvairius pakeitimus, specialius pasiūlymus ir kt.
Taigi, nieko blogo nepagalvojusi ir dėl naujausios žinutės, kuria iš merginos buvo išvilioti 2 tūkst. eurų.
Tačiau bankas patikino, kad šiuo atveju negali klientei niekuo padėti, tad po karčios patirties merginai iškilo rimtų klausimų – ar tik nebūtų buvę saugiau savo santaupas laikyti kojinėje?
Draudimas yra, bet tik nuo bankroto
„Luminor“ banko atstovė Agnė Mažeikytė sako, kad visi banke laikomi indėliai yra draudžiami Estijos garantijų fonde „Tagatisfond“, jiems taikoma 100 tūkst. eurų lėšų apsaugos riba vienam asmeniui.
„Tai reiškia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, didžiausia draudimo išmokos suma vienam indėlininkui sudarytų 100 tūkst. eurų“, – paaiškina A. Mažeikytė.
Tiesa, šio draudimo paskirtis yra užtikrinti gyventojų lėšų saugumą, jeigu kredito įstaiga, kurioje laikomos lėšos, taptų nepajėgi įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus indėlininkui. Tokiu atveju indėlininkui draudimo išmoką iki 100 tūkst. eurų sumos išmokėtų bendrovė, kurioje buvo apdrausti indėliai.
Vis dėlto tokios paslaugos, kaip lėšų draudimas nuo vagystės, bankas neteikia.
„Finansų ir kredito įstaigos nuolat investuoja į aukščiausius saugumo standartus atitinkančias technologijas ir procesus, vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Didžioji dalis atvejų, kai gyventojai praranda lėšas, įvyksta jiems patiems patvirtinus mokėjimo pavedimus, atskleidus prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelės duomenis finansiniams sukčiams. Nuo tokių atvejų bankas visiškai apsaugoti kliento negali, todėl patariame gyventojams būti budriems ir sąmoningiems“, – sako A. Mažeikytė.
Pataria taupyti
Jai antrina ir Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
„Kalbant apie pastaruoju metu itin suaktyvėjusius sukčius, būtina prisiminti, kad bankas niekada neprašo atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitų konfidencialių duomenų. Įkliuvus į sukčių pinkles ir pervedus pinigus, patirtų nuostolių bankas neatlygina.
Tokie įvykiai nelaikomi draudiminiais įvykiais pagal indėlių draudimo sąlygas“, – sako G. Milieška.
Specialistas prideda, kad labai svarbu turėti atsidėjus pinigų nenumatytiems atvejams.
„Jaunesniems žmonėms patariama turėti 1–3 mėnesių pajamas atitinkančią atsargą, šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms – tiek santaupų, kad, netekę pajamų, iš jų galėtų gyventi bent 6 mėnesius. Viskas, kas sutaupoma, turėtų būti įdarbinama – investuojama, nes sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja“, – pataria G. Milieška.
Specialistas prideda, kad labai svarbu turėti atsidėjus pinigų nenumatytiems atvejams.
„Jaunesniems žmonėms patariama turėti 1–3 mėnesių pajamas atitinkančią atsargą, šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms – tiek santaupų, kad, netekę pajamų, iš jų galėtų gyventi bent 6 mėnesius. Viskas, kas sutaupoma, turėtų būti įdarbinama – investuojama, nes sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja“, – pataria G. Milieška.
Sukčiavimo ir vagystės rizikas klientas valdo pats
Tuo metu Gytis Vercinskas, „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas, tik primena, kad vagysčių ir sukčiavimo riziką mokėtojas turi visas galimybes valdyti pats.
Tai turėtų daryti laikydamasis įprastų atsargaus ir rūpestingo elgesio standartų bei mūsų pateikiamų saugaus elgesio naudojantis el. paslaugomis rekomendacijų.
„Indėlių draudimo paslaugas teikia Indėlių ir investicijų draudimas (IIDF). Mes savo klientus kiekvienais metais informuojame apie jiems galiojantį indėlių draudimą, tačiau draudiminis įvykis yra banko bankrotas, o ne lėšų vagystė.
Mūsų žiniomis, niekas tokios rizikos, kuri išimtinai priklauso nuo mokėtojo kaltės, pasireiškiančios dideliu neatsargumu, nedraudžia“, – sako G. Verčinskas.
Apie sukčiavimą būtina pranešti bankui
Monika Rožytė, Šiaulių banko komunikacijos specialistė, taip pat pateikė jau minėtas indėlių draudimo sąlygas – jos vienodos visuose šalies bankuose. Tad M. Rožytė gali tik patarti, kaip atpažinti sukčiavimo atvejį ir elgtis jį pastebėjus.
„Jei klientas pastebi įtartinas operacijas sąskaitoje, privalo nedelsiant pranešti bankui, kad jis galėtų kaip įmanoma greičiau blokuoti sąskaitas ir užkirsti kelią neteisėtam disponavimui kliento lėšomis, laikomomis finansų įstaigoje“, – paaiškina M. Rožytė.
Ji prideda, kad taip pat reikia užtikrinti tapatybės patvirtinimo priemonių saugumą, o iškilus grėsmei, kad tapatybės patvirtinimo priemones gali sužinoti ar jau sužinojo tretieji asmenys, arba jeigu jos prarandamos, pametamos, tretieji asmenys jas užvaldė arba dėl kitų priežasčių, klientas negali pats valdyti tapatybės patvirtinimo priemonės, jis įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti banką.
„Nuostoliai, atsiradę iki numatyto pranešimo bankui apie tapatybės patvirtinimo priemonių blokavimą momento, tenka klientui. Nuostoliai, kurie atsirado po numatyto pranešimo bankui apie tapatybės patvirtinimo priemonių blokavimą momento, tenka bankui, išskyrus kai nuostoliai atsirado dėl kliento ar jo atstovo tyčios arba didelio neatsargumo“, – prideda M. Rožytė.
O jeigu tretieji asmenys įgijo galimybę pasinaudoti ir, arba pasinaudojo klientui suteiktomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis dėl padaryto nusikaltimo, klientas turi apie tai pranešti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
