Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad energetinio efektyvumo temą lietuviai laiko svarbia. Apklausos dalyviai buvo paprašyti įvertinti temos aktualumą nuo 1 iki 5 balo – vidutinis energetinio efektyvumo aktualumo vertinimas siekė 3,7. Vertinant, kas turėtų edukuoti visuomenę apie tai, kaip reikėtų efektyviai vartoti energiją, du trečdaliai – 65 proc. – gyventojų įvardino energijos tiekėjus. Antroje vietoje, 57 proc. sakė, kad tai turi daryti švietimo įstaigos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
ESO siekia efektyvaus elektros energijos naudojimo ne tik savo veikloje, bet ir edukuojant visuomenę. Bendrovė pagal kompetenciją konsultuoja efektyvaus energijos vartojimo klausimais, rekomenduoja naujausius ir veiksmingiausius sprendimus, skatina elektros vartotojus imtis priemonių, kurios leistų elektros energiją išnaudoti efektyviai. Energinio efektyvumo tema bendrovei aktuali daugiau nei dešimtmetį. 2010 m. inicijuoto konkurso „Tiek kiek reikia“, metu buvo išrinkti ir įgyvendinti 7 projektai, supažindinę kelis šimtus tūkstančių įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų su racionalaus elektros energijos vartojimo ir lėšų taupymo galimybėmis.
„Jaučiame atsakomybę komunikuoti bei dalintis su visuomene informacija apie galimus sprendimus skatinant efektyvų energijos vartojimą. Turime prisiėmę ambicingus tikslus energinio efektyvumo ir jo skatinimo srityje – atitinkamai imamės visų priemonių jiems įgyvendinti. Siekiamybė sumažinti elektros energijos perteklinį vartojimą neįmanoma be tinkamo švietimo. Labai svarbu formuoti atsakingą visų visuomenės grupių, ypač vaikų ir jaunimo, požiūrį į efektyvų energijos vartojimą ir įtraukti šią temą į ugdymo procesą“, – teigia ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Švietimo įstaigų atstovai: norint moksleiviams paaiškinti energetinio efektyvumo svarbą neužtenka teorijos
Pasak švietimo įstaigų atstovų, vaikai labiausiai įsitraukia į procesus, kurie leidžia moksleiviams praktiškai suprasti energetinį efektyvumą, atlikti eksperimentus, skaičiavimus. „Energijos švaistymo mažinimas, išteklių tausojimas, žalioji energetika – ypatingai svarbūs ateities pasauliui. Žmonės turi keisti savo įpročius, o siekiant, kad ateitis būtų tvaresnė – jau dabar būtina ugdyti naują kartą nuo mažiausio amžiaus, keičiant jų supratimą bei įpročius“, – sako Gitana Viganauskienė „Lietuvos mokinių neformaliojo ugdymo centro“ direktoriaus pavaduotoja.
Anot atstovės, centras stengiasi, kad vaikai informaciją gautų ne tik bendrojo ugdymo pamokose, bet ir patys galėtų praktiškai įvertinti ir pajusti efektyvaus energijos vartojimo svarbą. „Džiugu, kad vaikai rodo iniciatyvą, svarsto energetinio efektyvumo sprendimus, atlieka eksperimentus ir skaičiavimus, siūlo idėjas kaip energiją vartoti efektyviau. Nuolat sulaukiame mokyklų iniciatyvų energetinio efektyvumo tema, ši tendencija džiugina ir nuteikia viltingai, nes vaikai itin noriai įsitraukia į tokias veiklas“, – teikia G. Viganauskienė.
Pasak Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto projekto „Ateities Inžinerija“ koordinatoriaus dr. Henriko Mykolaičio, siekiant atkreipti mokinių dėmesį į efektyvaus energijos vartojimo svarbą ir problematiką, būtina juos sudominti ir sukurti galimybes reikštis jų kūrybiškumui.
„Šiais technologijų laikais labai nelengva laimėti vaikų dėmesį, norint, kad jie įsitrauktų į procesus būtina sukurti tokias sąlygas, kuriose mokiniai galėtų išreikšti save, pajausti apčiuopiamą rezultatą. Galiu pasidžiaugti, kad nuolat organizuojame projektus, leidžiančius mokiniams praktiškai įvertinti energijos vartojimo ir tausojimo galimybes“, – pasakoja H. Mykolaitis.
Pasak pašnekovo, parodyti moksleiviams kaip patys gali suprojektuoti ir sukurti saulės bateriją, galinčią pakrauti telefoną, ar parodyti kaip išmatuoti mokyklos pastato energijos suvartojimo efektyvumą – intriguoja ir skatina juos žymiai labiau nei sausos teorinės žinios. Jie domisi procesais, bando tuos procesus perprasti.
Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ir ESO su Energetikos ministerija pernai pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja šviesti ir konsultuoti gyventojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais. Kitas susitarimas, pasirašytas praėjusių metų pabaigoje, įpareigoja bendrovę iki 2030 m. sumažinti galutinį elektros energijos suvartojimą 1,6 teravatvalande. Tiek visi Lietuvos gyventojai maždaug sunaudoja per pusę metų.
Lietuvos gyventojų apklausą ESO užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu, gegužės 18–28 dienomis, apklausta 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.