Sparčiai artėja antrasis Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu tiekėją turės pasirinkti ne mažiau nei 1000 kWh elektros energijos per metus sunaudojantys privatūs vartotojai. Kaip rodo pirmojo liberalizacijos etapo patirtis, pasirinkti nepriklausomą energijos tiekėją vartotojams ne visuomet buvo paprasta. Tad ko antrajame liberalizacijos etape galima pasimokyti iš pirmojo?
Sparčiai artėja antrasis Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu tiekėją turės pasirinkti ne mažiau nei 1000 kWh elektros energijos per metus sunaudojantys privatūs vartotojai. Ši vartotojų grupė pranešimų apie pokyčius sulauks jau vasarą, o energijos tiekėją turės pasirinkti iki šių metų gruodžio 18 dienos. Kaip rodo pirmojo liberalizacijos etapo patirtis, pasirinkti nepriklausomą energijos tiekėją vartotojams ne visuomet buvo paprasta, o tai darant neišvengta klaidų. Tad ko antrajame liberalizacijos etape galima pasimokyti iš pirmojo?
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Išlošė tie, kurie sprendimą priėmė anksčiau
Nemaža dalis vartotojų nesiryžo anksti priimti sprendimo ir delsė galimai laukdami geresnio pasiūlymo. Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad dėl to daug vartotojų nepasinaudojo proga fiksuoti žemesnes elektros energijos kainas ir taip sutaupyti.
„Didžiąją dalį sutarčių su naujais privačiais klientais pernai pasirašėme pačioje metų pabaigoje. Tuo metu pavasario ir vasaros mėnesiais sprendimą priėmė ganėtinai nedaug vartotojų. Tačiau būtent jie gavo didžiausią naudą, nes dėl COVID-19 krizės sukelto neapibrėžtumo elektros kainos pirmoje metų pusėje buvo žemiausios per visus 2020-uosius, o vartotojai turėjo galimybę jas fiksuoti ilgesniam laikotarpiui. Po to kainos dėl šaltų orų ir situacijos rinkoje pradėjo augti, todėl vėliau prisijungę vartotojai jau negavo tokių patrauklių sąlygų“, – sako V. Koryzna.
Anot jo, šiuo metu negalima atmesti, kad kaina jau negrįš į 2020 m. pavasario lygį bei toliau augs, todėl tikėtina, kad anksčiau fiksuotos kainos sutartis sudarę vartotojai ir vėl išloš.
Rinkosi pagal kainą
V. Koryzna pažymi, kad kilovatvalandės kaina neabejotinai yra vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų renkantis tiekėją, tačiau, anot jo, tai neturėtų būti vienintelis argumentas. Pašnekovo teigimu, pirmajame etape energijos tiekėją tik pagal kainą rinkęsi vartotojai prarado galimybę gauti kitų privalumų – pavyzdžiui, naudoti žaliąją iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaina.
„Renkantis tiekėją svarbu vertinti visas jo pateikiamo pasiūlymo sąlygas – dieninio ir naktinio tarifų dydžius, sutarties trukmę, suteikiamas papildomas paslaugas ir vertes, galimus papildomus aptarnavimo mokesčius bei kitus dalykus. Lygiai kaip ir vertinant skirtingus telekomunikacijos paslaugų ar bankų pasiūlymus, renkantis elektros tiekėjo produktą labai svarbu atkreipti dėmesį į visas galimas „žvaigždutes“ ir papildomas sąlygas, įvertinti už tam tikrą kainą gaunamas naudas“, – pažymi V. Koryzna.
Jis priduria, kad buitiniams vartotojams, norintiems paprastai apsiskaičiuoti elektros kainą, rekomenduojama lyginti visą 24 mėn. laikotarpį, nes elektros tiekėjui taikant nuolaidą 6 arba 3 mėn. periodui, nėra atspindima reali situacija. Taip pat būtina įsivertinti, ar yra sutarties nutraukimo mokestis. Galiausiai, derėtų lyginti tarpusavyje dabartinį turimą planą su rekomenduojamu siekiant įvertinti galutinę sąskaitos kainą (vidutinis suvartojimas x 1 kWh kaina + mėnesinis mokestis = X suma).
Be to, jo teigimu, lyginant skirtingų tiekėjų siūlomą energijos kainą taip pat svarbu įvertinti visas jos dedamąsias. Apie 60 proc. elektros kilovatvalandės kainos šiuo metu sudaro skirstytojo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų dalis. Šiuo atveju nuo tiekėjo ir elektros biržos priklauso tik likę 40 proc. elektros kainos. Tad vertinant tiekėjų pasiūlymus svarbu įsitikinti, jog pateikiama pilna elektros kilovatvalandės kaina.
Neatsižvelgė į asmeninius poreikius
Bendrovės „Enefit“ atstovo teigimu, norint tinkamai įvertinti skirtingus tiekėjų pasiūlymus, vartotojams, visų pirma, reikia gerai įvertinti savo poreikius. Pirmojo liberalizacijos etapo metu tai padarė ne visi vartotojai, todėl jie pasirinko nebūtinai sau palankiausius pasiūlymus.
„Vartotojams svarbu pasiskaičiuoti, kiek energijos per mėnesį jų namų ūkis sunaudoja, įsivertinti, kuriuo paros metu elektros poreikis jų namuose yra didžiausias, ir pagal tai rinktis konkretų energijos tiekimo planą. Be to, neretai vartotojams yra svarbus lankstumas, galimybė bet kuriuo metu nutraukti sutartį. Tai vėlgi gali turėti įtakos pasirinkimui – kartais netgi lemiamos. Tad prieš renkantis nepriklausomą energijos tiekėją ir konkretų pasiūlymą reikėtų nepatingėti atlikti tam tikrus namų darbus“, – sako V. Koryzna.
Jis detalizuoja, kad elektros tiekėjai įprastai sudaro galimybę vartotojams rinktis iš dviejų planų, kurie yra orientuoti į skirtingus poreikius. Pavyzdžiui, Fiksuotas kainos produktas leidžia visu sutartyje nurodytu laikotarpiu naudotis stabilia elektros kaina ir detaliai žinoti savo mėnesines išlaidas. Tuo metu Kintamos biržos kainos produktas paremtas „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje susiformuojančia elektros energijos kaina, kuri pastoviai kinta. Šis planas leidžia lanksčiai planuoti elektros energijos suvartojimą, priklausomai nuo kainos padidėjimo ar sumažėjimo ir dėl svyravimų rinkoje gali būti palankesnis už Fiksuotos kainos pasiūlymą.
Procesas pasirodė sunkesnis nei iš tiesų
„Enefit“ vadovas pripažįsta, kad nors pernai pirmojo elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapo metu viešojoje erdvėje buvo nemažai komunikuojama apie tiekėjo pasirinkimo procesą, informacija pasiekė ne visus vartotojus. Dėl to, pasak V. Koryznos, kai kuriems jų procesas kiek apsunko. Galiausiai, apie 3 proc. gyventojų pirmajame etape visai nepasirinko tiekėjo, todėl už elektrą moka brangiau.
„Be abejo, kaip ir galima buvo tikėtis, vartotojams kilo įvairių klausimų. Tai yra visiškai natūralu, kai yra įgyvendinamos naujovės. Lankytojų srautas į mūsų svetainę praėjusių metų pabaigoje, lyginant su ankstesniais mėnesiais, išaugo daugiau apie 130 proc. Darbo tikrai netrūko ir mūsų klientų aptarnavimo komandai bei skambučių centrui. Į visus vartotojams rūpimus klausimus siekėme atsakyti kuo išsamiau, o sutarčių pasirašymo procesas daugeliu atvejų buvo sklandus“, – sako V. Koryzna.
Anot nepriklausomo energijos tiekėjo atstovo, papildomais formalumais vartotojams teko pasirūpinti tais atvejais, kai atsirasdavo duomenų neatitikimai su ESO, pavyzdžiui, keičiant energijos tiekimo sutartį pasirašančiam asmeniui. Kartais vartotojams papildomų rūpesčių taip pat kildavo, kuomet reikėdavo patikslinti kliento kodą ar ESO objekto numerį. Visgi, anot V. Koryznos, visi šie klausimai įprastai buvo greitai išsprendžiami. Be to, klientų patogumui sutarčių pasirašymas vyksta nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į šiandienos iššūkius, tai ne tik palengvina tiekėjo pasirinkimo procesą, bet ir padaro jį saugesniu.
