Iki šių metų birželio 7-osios Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, turi būti įgyvendinta dar 2019-ųjų kovą priimta autorių teisių skaitmeninėje rinkoje direktyva. Direktyvos svarstymas sukėlė nemažai diskusijų ir net buvo pavadintas išbandymu interneto laisvei.
Iki šių metų birželio 7-osios Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, turi būti įgyvendinta dar 2019-ųjų kovą priimta autorių teisių skaitmeninėje rinkoje direktyva.
Direktyvos svarstymas sukėlė nemažai diskusijų ir net buvo pavadintas išbandymu interneto laisvei. Buvo nuogąstaujama, jog įstatymas turinio platformas privers įvesti pastarojo cenzūrą bei apriboti kūrėjų saviraiškos galimybes, nes „memų“ ar namų gamybos vaizdo klipų kūrimas bus kontroliuojamas. Todėl teisės ekspertai sako – ši Direktyva turėtų padidinti pelną autorių teisių savininkams, tačiau jų turinį didžiosiose interneto platformose naudojantys nepriklausomi kūrėjai gali susidurti su iššūkiais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Turinio gali sumažėti
Šią vasarą įsigaliosianti Direktyva buvo priimta atsižvelgiant į sparčiai pasikeičiančią situaciją skaitmeninėje erdvėje. Internete turinio paslaugos generuoja milžiniškas pajamas, tačiau jos pasiekia ne visus, o neteisėtas turinys kartais lieka lengvai prieinamas. Todėl Direktyva numato, kokiomis sąlygomis kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami interneto platformose, ir kokias pareigas turi platformų valdytojai siekiant užtikrinti kūrinių platinimo teisėtumą.
Apie tai kalbantis teisės firmos „Sorainen“ ekspertas Stasys Drazdauskas priduria: dalis naujosios Direktyvos nuostatų visgi sukėlė nemenkus ginčus. Direktyva numato, jog daug vartotojų turinčioms interneto platformoms dabar tenka atsakomybė užtikrinti, kad jose nebūtų autorių teisių pažeidimų. Taip įstatymo kritikai įžvelgė galimą cenzūrą ir nepriklausomų kūrėjų laisvių apribojimą. Mat anksčiau namų gamybos vaizdo klipų, „memų“ ir kitų kūrybai naudojamų turinio resursų legalumas buvo pačių vartotojų atsakomybė, o įkeliamo neteisėto turinio kontrole turėjo rūpintis patys teisių turėtojai, prašydami platformų valdytojų tokį turinį pašalinti.
„Naujoji autorių teisių Direktyva šią situaciją keičia. Jos 17-asis straipsnis numato, kad interneto platformos, norinčios leisti savo vartotojams skelbti saugomus kūrinius platformoje, turi gauti teisių turėtojų leidimą, taip pat naudoti išankstinio turinio filtravimo priemones tų kurinių atžvilgių, dėl kurių teisių turėtojai pateikia konkrečius prašymus. Šios priemonės turi būti „tinkamos ir proporcingos“ – negalinčios neproporcingai apriboti platformų vartotojų teisių. Vadinasi, turinio, kuris anksčiau vartotojams atrodė legalus, gali sumažėti. Todėl randasi tikimybė, jog sugriežtėjus interneto platformų atsakomybei, pastarojo bus talpinama atsargiau, mažesniais kiekiais. Šis reguliavimas aktualus visam kultūros sektoriui – leidybai, filmams, muzikai, tinklalaidėms ir kitiems kūriniams“, – aiškina S. Drazdauskas.
Kūrybai prireiks daugiau originalumo
Teisės eksperto teigimu, autorių teisių Direktyvos įgyvendinimo pokyčius pajus ir turinio kūrėjai. Anot S. Drazdausko, pavyzdžiui, visiems „Youtube“ vlogeriams ar kitiems nuomonės formuotojams autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų (kurie jau yra parengti) priėmimas gali tapti iššūkiu. Įstatymo pakeitimams įsigaliojus, autorių teisių savininkų turinio naudotojai gali būti tikrinami griežčiau, patys privalėdami riboti, ką įtraukia į savo kūrybą.
„Todėl reikės ieškoti alternatyvų. Kurti teks iš nemokamo turinio arba surasti įdomesnių, netradicinių kūrybos būdų. Kalbant apie interneto platformas, šiuo metu viską, ką į jas sukelia vartotojai, yra pastarųjų atsakomybė. Jei turinys yra nelegalus, reaguojama po kūrinio autoriaus pretenzijos. Visgi platformai nesiimant jokių veiksmų, tik tada ji laikoma atsakinga už patį pažeidimą – gresia sankcijos, žalos atlyginimas bei kitos panašios pasekmės. Tuo tarpu Direktyva numato, jog turi būti siekiama sudaryti sutartis su teisių turėtojais, kurie leistų platformose skelbti jų kūrinius. Tokiu būdu pačių interneto platformų savininkus ji įpareigoja imtis turinio kontrolės ir autorių teisių pažeidimų prevencijos“, – sako S. Drazdauskas.
Paklaustas, kam šis naujasis reguliavimas labiausiai naudingas, teisės ekspertas tikina, jog daugiausia išloš autoriai. „Žinoma, siekiama balanso. Įstatymas privalo suderinti daugybę interesų, todėl Direktyvos autoriai siekia pusiausvyros ir naudos visoms pusėms. Europos Komisija diskusijose ruošia visas suinteresuotas grupes, o įstatymo peržiūra numatyta iki 2024-ųjų “, – papildo teisininkas.
Mažesnėms platformoms bus išimčių
Pradžioje užsiminęs, jog Direktyva sutikta su abejonėmis ir pasipriešinimu, S. Drazdauskas akcentuoja – dar iki įstatymo priėmimo baimintasi, jog naujuoju reguliavimu bus įvesta daugiau kontrolės. Pasak teisininko, manyta, esą interneto platformų savininkai privalės kontroliuoti turinį, o jo kūrėjai nebegalės kurti parodijų, išvestinių kūrinių ar „memų“.
„Tačiau Direktyvoje yra numatyta išimčių. Apribojimai nebus taikomi, pavyzdžiui, kuriant parodijas, karikatūras, pastišą, taip pat cituojant, kritikuojant ar recenzuojant. Todėl diskusijos yra natūrali tokio proceso sudedamoji dalis. Visos ES šalys ruošiasi Direktyvos įgyvendinimui. Lietuvoje jau paskelbtas autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų projektas, kurį paruošė sudaryta darbo grupė. Šiuo metu Kultūros ministerija derina įstatymo projektą su suinteresuotomis institucijomis, organizacijomis ir visuomene“, – apie procesus kalba S. Drazdauskas.
Iki to laiko jis siūlo verslui tinkamai pasiruošti Direktyvos įgyvendinimui. Teisininkas pastebi – turinio platformų savininkams būtina įsivertini, kokių priemonių imtis, siekiant išvengti autorių teisių pažeidimų.
„Pirmiausia, turi būti apgalvota, kaip bus siekiama gauti teisių turėtojų leidimus turiniui skelbti. Deja, įstatymo projektas praktinio aiškumo šiuo klausimu daugiau nei Direktyva nesuteikia. Europos Komisijos konsultacijose buvo pabrėžiama, kad platformų valdytojai visais atvejais turėtų būti aktyvūs, siekdami gauti leidimą, tačiau gali skirtis veiksmų ir pastangų apimtis priklausomai nuo platformos dydžio. Taip pat platformų valdytojai turi pasirūpinti to turinio kontrole, apie kurį teisių turėtojai yra specialiai informavę. Tai gali būti vartotojų registravimas, specialių turinio žymų sukūrimas, taip atpažįstant, koks kūrinys yra įkeliamas, prireikus – blokuojant nelegalaus panaudojimo galimybes. Savo ruožtu autorių teisių savininkai turėtų bendradarbiauti su interneto platformomis, aptarti komercinės partnerystės sąlygas, sudaryti licencines sutartis. Direktyvos įgyvendinimas nebus paprastas, todėl numatyti ir sušvelninimai. Mažesnėms platformoms, turinčioms iki 5 mln. vartotojų ir iki 10 mln. eurų pajamų, trejus metus bus taikomos išimtys. Šie rinkos žaidėjai į autorių teisių pažeidimus galės reaguoti kaip ir iki šiol. Savo ruožtu teisių turėtojai taip pat turėtų pasiruošti išnaudoti galimybę sudaryti sutartis su platformų valdytojais ir turėtų suprasti, kad gavus platformos prašymą duoti leidimą naudoti jų kūrinius ir tiesiog atsisakius leidimą duoti, platformų valdytojai įgis teisę tokius kūrinius skelbti, nes bus laikomi įdėję pakankamai pastangų gauti teisių turėtojų leidimą“, – tikina S. Drazdauskas.
Todėl, eksperto teigimu, naujoji Direktyva aktuali autorių teisių savininkams, leidėjams ir įvairių turinio platformų savininkams. „Vartotojams tiesiogiai niekas nesikeis. Dabar jie, į interneto platformas keldami nelegalų turinį, daro pažeidimą. Tik įgyvendinus Direktyvą, gali rastis daugiau automatinio blokavimo. Taip vartotojai, keldami tokį turinį, bus iškart informuojami, jog jis yra neteisėtas, nelegalus ir negalimas naudoti“, – reziumuoja S. Drazdauskas.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatas ekspertas Stasys Drazdauskas
