Esant sparčiam technologijų vystymuisi, rinkoje reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Pasaulio varomoji jėga – išsilavinimą turintys žmonės, kurie nenustoja kurti. Šiuo metu pasaulyje siaučiant pandemijai, vis daugiau jaunuolių svarsto galimybę – praleisti vienerius metus ir nestoti į aukštąsias mokyklas, o darbo rinka kaunasi dėl žinias ir įgūdžius įvaldžiusių specialistų. Tai tik pablogins esamą situaciją – vis labiau trūks įvairių sričių specialistų.
Esant sparčiam technologijų vystymuisi, rinkoje reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Pasaulio varomoji jėga – išsilavinimą turintys žmonės, kurie nenustoja kurti. Šiuo metu pasaulyje siaučiant pandemijai, vis daugiau jaunuolių svarsto galimybę – praleisti vienerius metus ir nestoti į aukštąsias mokyklas, o darbo rinka kaunasi dėl žinias ir įgūdžius įvaldžiusių specialistų. Tai tik pablogins esamą situaciją – vis labiau trūks įvairių sričių specialistų, rašoma pranešime žiniaskalidai. Kaip padėti abiturientams apsispręsti ir rinktis aukštąjį mokslą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aukštojo mokslo svarba – kokia ji?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) rektoriaus prof. dr. Alfonso Daniūno teigimu, mokslas, išsilavinimas ir žinios yra tas turtas, kuris savo verte nepalyginamas su jokiu kitu. Pastaraisiais metais jis darosi vis svarbesnis, norint įsitvirtinti visuomenėje.
„Jeigu žmogus save sieja su pažanga, perspektyvia ateitimi, natūralu, kad baigęs mokyklą jis studijuos universitete pagal pasirinktą dominančią studijų kryptį. Būtent tokie žmonės yra varomoji jėga“, – sako „Vilnius Tech“ rektorius.
Visuomenėje dažnai girdime, kad jauni žmonės nori realizuoti save. Jeigu jie neturi gero išsilavinimo – jiems tai padaryti labai sunku.
Kalbėdamas apie aukštojo mokslo svarbą prof. dr. A. Daniūnas pabrėžia ir tai, kad vykstant nenutrūkstamiems skaitmenizacijos procesams, labai svarbu suvokti, kad ateityje itin paklausūs bus tarpkryptines arba gilias žinias sukaupę specialistai.. Pavyzdžiui, elektronikoje, inžinerijoje, mechanikoje besispecializuojantys darbuotojai. Ir tai svarbu ne tik inžinerijoje.
„Šias žinias sukaupę darbuotojai – ypatingai reikalingi didžiausiose Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Šie specialistai jau dabar yra graibstomi tiesiogine ta žodžio prasme. Rinkoje jie neužsibūna. Jau dabar turime atsižvelgti į šią situaciją ir universitete ruošti kuo daugiau deficitinių specialistų“, – dėmesį atkreipia A. Daniūnas.
Kas universitetų laukia ateityje?
Pasak „Vilnius Tech“ rektoriaus, ateityje universitetų laukia dideli iššūkiai. Jo nuomone, reikės sugebėti išlaikyti tinkamą santykį tarp klasikinio universiteto turinio ir visuomenės šiandienos poreikių. Sugebėti rengti specialistus, turinčius gerą universitetinį pamatinį išsilavinimą ir kartu būti gebančiais greitai įsijungti į pridėtinės vertės kūrimą.
„Mes turime rengti visuomenės elitą, t.y. žmones, kurie kurtų mūsų, visos Lietuvos ir kitų pasaulio šalių ateitį. Universitetas negali būti ta įstaiga, į kurią ateinama bandant išpildyti vienos dienos „užgaidas“. Jie turi sugebėti išlaikyti tikrąją savo vertę“, – sako prof. dr. A. Daniūnas.
Rektorius taip pat išskiria ir vis spartėjantį gyvenimo tempą. Čia derėtų paminėti ir technologinius mokslus, kurie yra puikus pavyzdys. Visi žinome, per kiek dešimtmečių buvo sukurti elektros varikliai ar išmanieji telefonai.
„Universitetams, ypač technologiniams, svarbu rengti tokius specialistus, kurie būtų pasirengę dirbti, o ne tik turėtų teorines žinias. Tai didelis iššūkis ir jis vis stiprėja“, – pabrėžia „Vilnius Tech“ rektorius.
Moteriškos ir vyriškos profesijos – išnykęs stereotipas
Sparčiai keičiantis gyvenimui, stebint, kaip inžinerijoje, informatikoje ir kitose srityse keičiasi darbo pobūdis, samprata, kad tam tikras darbas yra moteriškas ar vyriškas – išnyko ar sparčiai nyksta.
„Mūsų visuomenė šiuo klausimu yra kiek konservatyvi. Aš kviečiu jaunas merginas pagalvoti ir suprasti, kad inžinerinės profesijos yra šiuolaikiškos, žavingos ir joms tinkamos. Skirstymo į moteriškas ar vyriškas specialybes nebėra“, – teigia „Vilnius Tech“ rektorius.
Rektoriaus teigimu, nebėra ir darbų, kuriuos reikėtų dirbti tik moterims ar vyrams. Kiekvienas žmogus savo individualiais sugebėjimais prisideda prie bendrų tikslų siekimo ir inžinerinėse srityse vis svarbesnis vaidmuo tenka moterims. Bendruomenėse, kolektyvuose labai svarbi pusiausvyra ir sinergija, leidžianti pasiekti aukštų rezultatų.
„Nors kai kurių profesijų pavadinimai ir skamba stereotipiškai, atskirties tarp vyriškos ir moteriškos profesijos nebėra. Kartais merginos tikrai be reikalo nestoja į kai kurias specialybes“, – sako A. Daniūnas.
